Užsienio reikalų ministerijos biudžeto projekto kritika. Lapkričio 3 d. įvykusiame Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje buvo svarstomas 2018 m. Užsienio reikalų ministerijos biudžeto projektas. Seimo narys Audronius Ažubalis 2018 metų ministerijos biudžetą vadina diplomatinės tarnybos žlugdymu. Pagal šį projektą, 2018 m. URM lieka mažiausiai finansuojama ministerija iš visų, kuriai skiriami asignavimai tesiekia 83,2 mln. eurų. Tik 2017 m. URM biudžetas pasiekė ikikrizinį 2008 m. lygį, tačiau pagal numatomą projektą iki 2020 m. ministerijos biudžetas išliks „įšaldytas“, net neatsižvelgiant į infliacijos lygį. Todėl faktiškai ministerijos finansiniai ir kartu praktiniai pajėgumai mažės.
Žvelgiant į atskiras ministerijos vykdomas programas, pagrindinės jų – užsienio politikos formavimo ir įgyvendinimo – biudžetas padidėja vos 600 tūkst. eurų, iš kurių didelė dalis bus skiriama valstybės šimtmečio minėjimo renginiams. Iš viso URM biudžete tam numatyta 440 tūkst. eurų, nors tai yra papildoma funkcija ministerijai. Taigi didėjimas kitais metais tiesioginei diplomatinei veiklai yra dar mažesnis nei matomas iš skaičių. Iš kiek daugiau nei 83 mln. eurų vos 3,5 mln. eurų yra skiriama realiai užsienio politikos formavimo ir įgyvendinimo veiklai. Visa kita – diplomatinės tarnybos kasdienio veikimo užtikrinimui, t. y. pastatų remontui ir išlaikymui, nuompinigių atstatymui ir dėl valiutų kursų išaugusių išlaidų kompensavimui, diplomatinių atstovybių saugumo užtikrinimui bei kitoms ūkinėms reikmėms. Toks biudžetas neleidžia kelti bent kiek rimtesnių politinių uždavinių diplomatinei tarnybai.
Seimo nario A. Ažubalio teigimu, „įprastas Vyriausybės siūlymas, kad parlamentarai, siekiantys padidinti URM biudžetą, turi nurodyti lėšų šaltinį, liudija viena – Vyriausybės politinės valios ir supratimo užsienio reikaluose stoką“.
Universitetai – mokykloms. Lapkričio 3 d. Oginskio dvare pasirašytos bandomojo projekto dėl švietimo lygmens pakėlimo regione trišalės bendradarbiavimo sutartys tarp Plungės rajono savivaldybės, Kulių ir Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazijų bei trijų universitetų – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU), Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU). Iniciatyva keisti švietimo programas, siekiant kelti gimnazijų lygį, pradėta dar vasarą.
Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazija, bendradarbiaudama su VGTU ir ASU universitetais, taps inžinerijos mokslų gimnazija. Šioje mokykloje vaikams bus siūlomi papildomi robotikos ir mechatronikos būreliai. Bendradarbiaujant su ASU, vyks sustiprinto lygio ekonomikos pamokos. Kulių gimnazijoje, bendradarbiaujant su LSMU, mokiniams bus vedamos sustiprinto lygio biologijos, medicinos, chemijos pamokos. Gimnazijai parengta švietimo programa, kuria siekiama paruošti stiprius būsimuosius medicinos studentus, vaikams sustiprintu lygiu bus dėstomos fizinio aktyvumo ir sveikatingumo pamokos.
Pilotinį projektą parengė Plungės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Gintautas Rimeikis. Šio projekto globėjais tapo LRS narys Jonas Varkalys ir Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis.
Melaginga informacija televizijoje. Seimo narys Algirdas Butkevičius kreipėsi į LNK televiziją, kad būtų paneigta Žinių laidoje paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija. 2017 m. lapkričio 2 d. 18.30 val. transliuotos LNK žinių laidos reportaže buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija: „Yra ir tokių (Seimo narių), kurie nepateikė nė vieno įstatymo, pavyzdžiui, Algirdas Butkevičius.“ Vėlesnėje žinių transliacijoje 21.30 val. klaidinga žinia nebebuvo skelbiama.
„Nuo Seimo kadencijos pradžios esu įregistravęs 13 teisės aktų projektų – 12 įstatymų pakeitimų ir 1 Seimo nutarimo projektą. Kalbant apie pateiktus įstatymų projektus (remiantis Seimo Statutu, pateikimas yra projekto pristatymas Seimo plenariniame posėdyje), per šią sesiją pateikiau du įstatymų projektus, kuriems Seimas po pateikimo pritarė“, – kreipimesi į LNK teigia A. Butkevičius.
Atšaukti laikrodžių sukinėjimą. Laiko keitimas erzina daugelį gyventojų. „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, kad beveik 80 proc. šalies gyventojų nepritaria laiko keitimui. „Negalime ignoruoti žmonių nuomonės – tai taip pat svarus argumentas Vyriausybei kreipiantis į Europos Komisiją atšaukti laikrodžių sukinėjimą Lietuvoje“, – sako Seimo narys Algirdas Butkevičius.
Pasak buvusio premjero, ankstesnė Vyriausybė nagrinėjo šį klausimą ir yra atlikusi vasaros laiko įvedimo poveikio Lietuvoje analizę. Tačiau Užsienio reikalų ministerijos atlikta Europos Sąjungos valstybių narių apklausa tuomet parodė, kad kitos šalys neketina prisidėti prie Lietuvos kreipimosi į Europos Komisiją dėl direktyvos pakeitimo. Ši apklausa vyko prieš keletą metų, tačiau pastaruoju metu požiūris keičiasi. Suomija ir Lenkija neseniai ėmėsi konkrečių teisinių veiksmų, kad būtų atsisakyta laikrodžių sukinėjimo. Taigi, kai kurios šalys žengė žingsnius laiko keitimo atšaukimo link. „Lietuva turėtų išnaudoti susidariusią situaciją ir pareikšti savo poziciją. Reikėtų dar kartą pabandyti surinkti Europos Sąjungos šalių narių nuomones ir, atsižvelgiant į vyraujančią poziciją (panaikinti direktyvą arba ją pakeisti, leidžiant šalims narėms individualiai apsispręsti), kreiptis į Europos Komisiją su atitinkamu pasiūlymu“, – sako A. Butkevičius.
Direktyva dėl vasaros laiko buvo priimta 2001 m., siekiant sklandaus Europos Sąjungos vidaus rinkos (transporto, ryšių, pramonės sektorių) veikimo. Nuo 2002 m. ji reglamentuoja tikslią vasaros laiko pradžią ir pabaigą Europos Sąjungos valstybėse narėse. Šiuo metu direktyvos galiojimas pratęstas neribotam laikui.