Finansavimas bus skiriamas, atsižvelgiant į studentų skaičių ir mokslinę veiklą. Nuo 2018 m. valstybės lėšos, skiriamos aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų institutų administravimui, ūkiui ir sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai, bus susietos su mokslinės veiklos rezultatais, studijų, mokslo kokybe, taip pat su valstybės finansuojamų studentų skaičiumi. Daugiau lėšų gaus tie mokslinių tyrimų institutai ir aukštosios mokyklos, kurios turės daugiau valstybės finansuojamų studentų ir vykdys daugiau mokslinės veiklos. Šią tvarką patvirtino Vyriausybė.
Pasak švietimo ministrės, iki šiol valstybės skiriamos lėšos buvo skirstomos pagal tai, kokį plotą užėmė mokslo institutai ir aukštosios mokyklos, kokį finansavimą jie gaudavo ankstesniais metais. Kai kuriais atvejais finansavimas tekdavo tiesiog tuštiems pastatams, nes studentų kasmet mažėja.
Norint išvengti ypač didelių asignavimų persiskirstymų tarp institucijų, numatomas pereinamasis laikotarpis. Nutarime numatyta, kad institucijoms 2018–2019 m. tam tikslui skiriamos valstybės biudžeto lėšos kasmet, lyginant su praėjusiais metais, negalėtų didėti daugiau kaip 25 proc. Lėšos, viršijančios nustatytą ribą, būtų perskirstomos institucijoms proporcingai jų ūkio ir administravimo lėšų, palyginti su praėjusiais metais, mažėjimui. Pereinamuoju dvejų metų laikotarpiu institucijos galės nuosekliai prisitaikyti prie finansavimo pokyčių ir pertvarkyti savo veiklą.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijos Lietuvos švietimui. Rekomenduojama didinti ankstyvojo ugdymo prieinamumą ir užtikrinti jo kokybę nacionaliniu mastu. EBPO rekomenduoja šviesti tėvus, kad jie suprastų ankstyvojo ugdymo naudą, didinti specialiųjų poreikių vaikų galimybes gauti kokybišką ankstyvąjį ugdymą. Aukštos kokybės ankstyvasis ugdymas gali vaidinti esminį vaidmenį mažinant socialinę atskirtį. Taip pat rekomenduojama daugiau laiko skirti pedagogų praktiniam rengimui, mokymui darbo vietoje.
Pradiniame ir pagrindiniame ugdyme svarbiausia susitelkti ties mokymosi rezultatų gerinimu, ypač didelį dėmesį skiriant dviem veiksniams – mokymosi laiko trukmei ir mokytojų veiklos kokybei. Rekomenduojama ilginti mokymosi laiką, ankstinti privalomąjį ugdymą – pradėti jį nuo 6 metų. Taip pat siūloma toliau konsoliduoti mokyklų tinklą.
Rekomendacijose pabrėžiamas mokytojo vaidmuo, profesijos prestižo reikšmė. Svarbu sukurti sąlygas aukštos kokybės ir patraukliai mokytojo profesijai, pritraukti daugiau jaunų talentingų žmonių tapti mokytojais. Rekomenduojama peržiūrėti mokyklų finansavimo modelį, užtikrinti lygias galimybes visoms mokykloms, numatyti didesnį finansavimą mokiniams iš socialiai nepalankios aplinkos. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti stebint, kaip veiksmingai naudojamos savivaldybių lėšos mokyklų išlaikymui, skatinti šių pinigų naudojimo efektyvumą. Viduriniame ugdyme siūloma atkreipti dėmesį į vertinimo sistemą, į konkursinį balą stojantiesiems į aukštąsias įtraukti ir 10 klasės pasiekimų patikrinimo rezultatus. Kokybės kartelė turi kilti ir profesiniame mokyme, siekiant pritraukti daugiau mokinių kartu įgyti profesinę kvalifikaciją ir bendrąjį ugdymą.
Rekomendacijose pabrėžiama, kad didesniam veiksmingumui ir geresnei kokybei pasiekti būtina esminė aukštųjų mokyklų konsolidacija: tarp universitetų ar universitetų su kolegijomis, mokslo centrais. Parengta pagal Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus pranešimus