Dotnuvos dvaras, vėliau čia įkurta Kauno gubernijos vidurinė žemės ūkio mokykla, Nepriklausomos Lietuvos žemės ūkio technikumas paliko Akademijos miestelyje ryškių kultūros ženklų. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės instituto bibliotekoje saugomi prieškario Žemės ūkio akademijos leidiniai byloja apie to meto kaimo inteligentijos darbus, ugdant jaunąją žemės ūkio specialistų kartą tautiškumo, padorumo, aktyvios saviraiškos ir jautrumo kaimo aplinkos grožiui dvasia. 
Nemažai labai įdomios ir vertingos istorinės medžiagos sukaupė miestelio kultūros paveldo žinovai: mokslininkai Apolonija Zimkuvienė, Juozas Mockaitis, Zina Banevičienė, mokytojas Rytas Tamašauskas. Iš pastarojo ir buvo sužinota per patį vidurvasarį, kad Akademijos miesteliui jau 475 metai.
Asociacijos „Akademijos bendruomenė“ nariai sukruto organizuoti šios datos paminėjimą. Miestelis – unikalus Lietuvoje, akademinis – „čia daugiausia mokslo daktarų viename hektare“, – toks posakis seniai jau sklando apie Lietuvos vidury, aplink Dotnuvos dvarą išaugusį Akademijos miestelį. Šimtametėmis mokslo tradicijomis, dabar puikiai dirbančiomis įstaigomis – LAMMC ir jo filialu Žemdirbystės institutu, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT), UAB „Dotnuva Baltic“, jauna perspektyvia įmone „ŠamŪkis“ (prekiniu MB „Piscator“ ženklu) – ne kiekvienas Lietuvos miestelis galėtų didžiuotis!
Tai vis įstaigos, o kur dar garsūs, toli už Lietuvos ribų žinomi žmonės, kurie lankėsi ar dirbo Akademijoje: prezidentai A. Smetona, A. Stulginskis, A. Brazauskas; Lietuvos pirmieji žemės ūkio ministrai – J. Tūbelis, M. Krupavičius, J. P. Aleksa; profesoriai – P. Matulionis, K. Aleksa, V. Ruokis, J. Krikščiūnas, S. Nacevičius, J. Tonkūnas; legendiniai vadovai – P. Vasinauskas ir A. Būdvytis; pasaulinio garso hidrologas S. Kolupaila; rašytojai – V. Storostas (Vydūnas), J. Mačiulis (Maironis) ir daugelis kitų žymių žmonių.
Akademijos miestelyje veikia jojimo klubas „Ulonai“, kurio vadovė Greta Nargelavičiūtė (žymaus jojimo sporto meistro, garsios bajorų giminės palikuonio Vytauto Nargelavičiaus dukra) ir klubo nariai skina pergales įvairiose jojimo varžybose, rengia kasmetines tradicines „Ulonų“ taurės konkūrų varžybas. Akademijos miestelio tvenkinys, švelniai vadinamas „ežeru“, yra ne tik vaikų ir žvejų rojus – nuo 2017 m. jis garsus ir džiazuojančia Stepo sala.
Akademijos miestelėnai didžiuojasi ir savo kalnu Tian Šanio kalnyne, už tai dėkingi mokslininkui, verslininkui, filantropui Rimvydui Brazauskui, įkūrusiam miestelyje turistų klubą. Miestelyje jau ketveri metai vyksta tradicinis krepšinio turnyras profesoriaus V. Ruokio taurei laimėti, kurį organizuoja R. Žydelis ir A. Paplauskas. Akademijos kultūros centro meno kolektyvuose šoka, dainuoja, groja meną mėgstantys miestelėnai.
Spalio 27 d. buvo ypatinga Akademijos miestelio bendruomenei – tą dieną pirmą kartą iškilmingai paminėtas miestelio 475-asis gimtadienis. Prasidėjo tris dienas trukusi šventė. Akademijos miestelio žmones savo atvykimu pagerbė Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas profesorius Viktoras Pranckietis, Seimo nariai Žygimantas Pavilionis ir Darius Kaminskas, Kėdainių r. savivaldybės meras Saulius Grinkevičius su vicemere Olga Urboniene, Dotnuvos seniūnas Vytautas Grigas ir kiti garbūs svečiai. Jie, padedami Kėdainių miškų urėdo Justino Urbonavičiaus, pasodino tris ąžuoliukus prie didžiojo Prezidento A. Smetonos ąžuolo: pirmasis ąžuoliukas – LR Seimo pirmininko, antrasis – Mokytojo medis, o trečiasis – Akademiečių medis. Tai tarsi Tikėjimas, Viltis ir Meilė – augsianti pirmojo Nepriklausomos Lietuvos Prezidento ąžuolo (1934) pavėsyje…
Po šios reikšmingos istorinės akcijos svečiai lankėsi Akademijos gimnazijoje, bendravo su mokytojais, apžiūrėjo baigiamą statyti gimnazijos priestatą. O 16 valandą išskubėjo į Akademijos kultūros centrą, kur prasidėjo iškilmingas miestelio Gimtadienio minėjimas. Svečius sutiko fleitų melodijos, kurias atliko muzikos mokyklos mokytoja Julija Maksimiec su savo mokinėmis.
Prieš pat šventės pradžią LR Seimo pirmininkas V. Pranckietis ir Seimo narys, ambasadorius Žygimantas Pavilionis pasirašė miestelio Garbės knygoje.
Šventės renginio vedėja Jolanta Abarienė pakvietė tarti sveikinimo žodį LR Seimo pirmininką, kuris negailėjo šiltų žodžių miesteliui, jo žmonėms. Po sveikinimo kalbos Seimo pirmininkas įteikė padėkos raštus pirmą kartą žmonių išrinktiems Akademijos miestelio Garbės piliečiams: mokslininkui, verslininkui Rimvydui Brazauskui, šokių vadovei Reginai Matulienei ir kraštotyrininkui Rytui Tamašauskui. Toliau bendruomenę sveikino Kėdainių r. meras Saulius Grinkevičius ir vicemerė Olga Urbonienė, Seimo nariai Žygimantas Pavilionis ir Darius Kaminskas, LAMMC direktorius Zenonas Dabkevičius ir LŽŪKT direktorius Edvardas Makelis bei kiti svečiai.
Asociacijos „Akademijos bendruomenė“ pirmininkė Ina Stuogė padėkojo susirinkusiems į tokią ypatingą miesteliui šventę ir įteikė apdovanojimus pasižymėjusiems bendruomenės nariams. Po iškilmingos dalies visi susirinkusieji buvo pakviesti pažiūrėti miestelio saviveiklininkų koncerto „Ateities šaukliai – Vivat Akademija!“, kuriame pasirodė jaunimo tautinių šokių kolektyvas „Ainiai“ (vadovė Regina Matulienė), šiuolaikinio šokio studija „Vita brevis“ ir neįgaliųjų tautinių šokių kolektyvas (vadovė Raminta Matulytė-Šilienė), dainavo jaunoji solistė Morta Čepaitė (mokytoja Neringa Prascevičienė), grojo garsus saksofonistas Jonas Stankevičius, dainavo Akademijos kultūros centro vyrų ir moterų vokaliniai ansambliai (vadovas Antanas Mikalauskas).
Po įspūdingo koncerto susirinkusieji leidosi į LŽŪKT konferencijų salę, kur vyko tradicinė vakaronė „Rudens gausa“. Programą vedė dainininkas Kęstutis Valionis. Kas norėjo, galėjo įsiamžinti prie Akademijos bendruomenės fotosienelės, apžiūrėti fotoparodą „Pradžia“ (autoriai – Regina Bagdonienė, Vaidas Juška, Asta Grajauskaitė, Gintarė Naujokienė), vaikų piešinių parodą „Myliu savo Akademijos miestelį“.
Antroji šventės diena buvo kupina gausybės renginių ir prasidėjo Akademijos gimnazijos sporto salėje. Čia vyko tradicinis krepšinio turnyras profesoriaus V. Ruokio taurei laimėti, kurį organizavo jaunasis mokslininkas Renaldas Žydelis ir senjoras Algimantas Paplauskas. Dalyvavo aštuonios komandos.
Didelio dėmesio sulaukė pirmoji Akademijos bendruomenės mokslinė konferencija „Epochų ženklai Akademijoje ir jos apylinkėse: įvykiai ir žmonės“. Labai įdomų pranešimą perskaitė archeologas Algirdas Juknevičius, dirbęs prie Akademijos bažnyčios pamatų atstatymo darbų. Jis atsakė į gausius susirinkusiųjų klausimus. Apie bendruomeniškumą, pagarbą, atsakomybę ir bendras svajones kalbėjo Kėdainių švietimo pagalbos tarnybos direktorius Henrikas Vaicekauskas. Senjoras dr. Vytautas Žemaitis padarė unikalų pranešimą „Sąjūdis Akademijoje: sąmonės revoliucija“ apie Sąjūdžio susikūrimą Akademijos miestelyje.
Konferencijos dalyviai turėjo unikalią progą pasiklausyti autentiškų garso įrašų iš pirmojo susirinkimo. Profesorius Antanas Svirskis perskaitė pranešimą „Akademija XX–XXI amžių sandūroje“. Jaunoji akademiškė Viktorija Gorbatenko apie savo savanorystę užsienio šalyse perskaitė labai įdomų ir gilų savo prasme pranešimą „Savanorystės terpė tvaresnės ir atviresnės aplinkos bei sąmoningesnių asmenybių augimui“. Paskutinį konferencijos pranešimą „Akademijos bendruomenė: praeities ir dabarties sintezė“ perskaitė Akademijos bendruomenės pirmininkė ir konferencijos moderatorė dr. Ina Stuogė. Po konferencijos vykusi ilga diskusija dar labiau sutelkė bendruomenės narius gilintis į miestelio ir jo apylinkių nepaprastai įdomius istorinius vingius.
Po konferencijos vyko poezijos ir muzikos valandos „Dainuok, širdie, gyvenimą“. Renginio metu Akademijos poetės Jolanta Abarienė, Nina Kučinskienė, Palmyra Vancevičienė, Aušra Kusienė, Angelija Bučienė ir Raminta Matulytė-Šilienė skaitė savo eiles, bendravo su klausytojais. Koncertavo etnologė Daiva Šeškauskaitė. Šios nuostabios poetinės popietės metu Daiva Šeškauskaitė atliko ką tik pagal Palmyros Vansevičienės eiles sukurtą dainą.
Po šio šilto ir jaukaus renginio prasidėjo Valentino Abariaus ir saksofonisto Manto Dirdos koncertas „Dovana Akademijai ir jos žmonėms“, sukvietusi į Aktų salę daug jaunų žmonių, mėgstančių dainuojamąją poeziją. Valentino Abariaus dainos nepaliko abejingo nė vieno, o palydimos Manto saksofono garsais jos palietė tolimiausias klausytojų širdies kerteles. Antrosios švenčių dienos pabaigoje buvo parodytas nuotaikingas Vainotiškių kaimo žmonių spektaklis „Močiute, ku-kū“ (režisierė Jolanta Abarienė).
Trečioji diena prasidėjo nuotaikingu blusturgiu „Varnos“ Akademijos kultūros centro vestibiulyje, kur gyventojai galėjo įsigyti papuošalų, vaškinių žvakių ir kitokių gaminių. Pirmąjį Akademijos miestelio gimtadienį užbaigė Tėvo Stanislovo atminimui skirta muzikinė-literatūrinė kompozicija „Jautriai skleidęs dvasios šviesą“, kurią atliko Kalbos premijos laureatė, rašytoja, visuomenės veikėja Violeta Bakutienė iš Kauno. Ne vienam klausytojui, užplūdus gražiems ir jaukiems prisiminimams apie šį nuostabų šio krašto ŽMOGŲ, nuriedėjo ašara.
Šios nuostabios šventės garsai nuvilnijo per Vidurio Lietuvos lygumas. Lietuvos šimtmečio išvakarėse dar vienas šalies miestelis – Akademija – prisikelia naujiems darbams, naujam gyvenimui. Akademiškas, su gilia istorine praeitimi, senu gražiu žaliuojančiu parku, jis ir jo žmonės atkakliai tęsia gilias ir kuria naujas tradicijas. Vivat Akademija! Gyvuok Akademija!
Dr. Ina Stuogė