In memoriam akademikui emeritui Antanui Kairiui (1934–2017)
Gražų, auksiniais atspalviais švytintį rudenį Anapilin išėjo vienas ryškiausių gyvulininkystės mokslo šviesulių – akademikas emeritas Antanas Kairys. Energingas, neaukšto ūgio, skvarbių akių ir su neblėstančia šypsena, einantis Lietuvos sveikatos universiteto Gyvulininkystės instituto link, gražiu rudenėjančiu V. Komaro dvaro parku Baisogaloje, – tokį akademiką emeritą Antaną Kairį ilgai prisimins jo kolegos. Visiems žmonėms jis turėjo laiko, rasdavo atjautos, stengdavosi patarti, padėti. Pakalbins, pajuokaus ir nueis. Nuostabus humoro jausmas, aštrus protas – kiek neįprastas derinys mokslo pasaulyje. Akademikas A. Kairys visada turėjo tvirtą nuomonę įvairiais klausimais, buvo plačios erudicijos.
Antanas Kairys gimė gražiame Alantos valsčiaus Laičių kaime 1934 m. Mokėsi Alantos progimnazijoje, vėliau baigė Molėtų vidurinę mokyklą. 1957 m. baigė Maskvos K. Timiriazevo Žemės ūkio akademijos Zootechnikos fakultetą ir grįžęs dirbo Trakų rajono tuometiniame Lentvario tarybiniame ūkyje. 1963 m. apgynė disertaciją žemės ūkio mokslų kandidato (dabar – daktaro) laipsniui įgyti ir tais pačiais metais pradėjo dirbti Lietuvos gyvulininkystės institute. Pagrindinės jo mokslinių tyrimų sritys buvo kiaulių mityba ir pašarų konservavimas. 1987 m. jam suteiktas agrarinių mokslų daktaro (dabar – habilituoto daktaro) mokslinis laipsnis, 1988 m. – profesoriaus vardas. Nuo 1990 m. – Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas.
Nuo 1963 m. – Lietuvos gyvulininkystės instituto mokslinis bendradarbis, 1966–1971 m. ir 1976–1981 m. – Pašarų technologijos skyriaus vyr. mokslinis bendradarbis, 1971–1976 m. – Kiaulių šėrimo sektoriaus vedėjas, direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams. 1984–1992 m. – Gyvulininkystės instituto direktorius, 1997–2001 m. – mokslinis sekretorius.
1992–1996 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys, 1997–2003 m. – Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys.
Akademikas Antanas Kairys palaidotas savo tėviškės Laičių kapinaitėse.
Baltoji instituto kolonų salė, baltos gėlės, baltos žvakės ir… urna… Tylus „sudie“ akademikui Antanui Kairiui… O dar vasarą kalbėjome, važiuodami į posėdį Lietuvos mokslų akademijoje. Jis planavo tyliais rudens vakarais rašyti knygą… Dabar liko tik prisiminimai ir pagarba įspūdingam, svarbių darbų ir įvykių kupinam Žmogaus gyvenimui. Ir baltas puslapis jau niekada neparašytos knygos… Autorė yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto vyr. mokslo darbuotoja