Seminarą šia tema Žemės ūkio rūmuose organizavo įmonė „Litimeksa“ ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacija. Tema aktuali visame pasaulyje: intensyviai naudojant mineralines trąšas, pesticidus ir nesilaikant sėjomainų, smarkiai mažėja natūralusis dirvožemio derlingumas. Dirvožemis – mikrokosmosas po kojomis. Jame gyvena ir vystosi gausybė mikro- ir makroorganizmų, kurie, sąveikaudami su augalais, nulemia jo natūralų derlingumą. Dirvožemiai stipriai alinami, siekiant bet kokia kaina gauti kuo didesnį derlių, nes augalai su derliumi išneša daug maisto medžiagų, kurių tik nedidelė dalis kompensuojama tręšimu. Taip didėja produkcijos savikaina ir prastėja produkcijos kokybė. Aibė dirvožemio apsaugos problemų yra ir ekologinės gamybos ūkiuose, nes dauguma tokių ūkių užsiima tik augalininkyste. Ekologinei žemdirbystei skirtų trąšų jau yra, bet jos brangios ir ne visada kokybiškos.
Tą jau seniai suprato Švedijos ir kai kurių kitų šalių žemdirbiai, kurie plėtoja tausojamąją žemdirbystę. Pagaliau ir mes pradedame suprasti, kad besaikis didelio derliaus siekimas veda į niekur. Aiškėja, kad 1 tonos kviečių derlius dešimčiai dirvožemio derlingumo balų turėtų būti riba. Panašiai yra ir su gyvulininkyste. Pavyzdžiui, kai kurie gyvulininkystės ūkiai įsigudrina gauti iš karvutės net 10 tonų pieno per laktaciją. Jos šeriamos brangiais pašarais, todėl labai greitai, per 2–3 laktacijas išeikvoja savo gyvybinius resursus. Ekstensyviai, pigiais vietiniais pašarais šeriamos karvutės duoda 3–5 tonas pigaus ir kokybiško pieno ir išlieka produktyvios 10 ir daugiau laktacijų.
Seminare pagrindinį pranešimą „Dirvožemio mikroorganizmų svarba dirvožemio derlingumui, augalų mitybai ir sveikatingumui palaikyti. Naujausi pasiekimai moksle ir gamyboje“ perskaitė svečias iš Ukrainos prof. Vitaly Volkohon. Profesorius, apžvelgęs augalų mitybos mokslą nuo Aristotelio iki šių dienų, priminė, kad augalai dalį savo funkcijų perduoda mikroorganizmams, kurie paruošia maistą augalams. Augalus aptarnauja milijardai bakterijų. Viename grame rizosferos dirvožemio jų būna net iki 10 mlrd. Aukštesnieji augalai negali egzistuoti be mikrobų, kaip ir žmogus, kurio organizme būna iki 5 kg mikroorganizmų. Jei sutrikdome jų veiklą, atsiranda parazitinių mikroorganizmų.
Prof. Vitaly Volkohon dirba viename iš institutų, kuris gamina ir tiria įvairių dirvožemio mikroorganizmų preparatus, siekdami atkurti ir sustiprinti jų efektyvumą. Ukrainoje yra net 52 žemės ūkio mokslo įstaigos, kurios vykdo naujų biopreparatų efektyvumo tyrimus įvairiuose dirvožemiuose. Tam plačiai naudoja ir lizimetrus. Pranešėjas pristatė keletą jų sukurtų biologinių preparatų. Tai:
DIAZOBAKTERYN, skirtas apdoroti grikių sėklas prieš sėją. Tai produktas, turintis grynos Azospirillum bakterijų kultūros. Preparatas yra skysto arba durpinio pavidalo. 1 ml (gramo) preparato yra 3–5 mlrd. bakterijų ląstelių. „Diazobakteryn“ padidina grikių derlingumą 15–30 proc., pagerina jų kokybę ir atmosferinio azoto įsisavinimą. Rekomenduojama norma – 150–200 ml skysto arba 200 g durpių pavidalo produkto vienai hektaro sėklų normai;
KHETOMIK – biologinė trąša, sukurta grybelio Chaetomium cochliodes pagrindu. Trąša pasižymi augalų imuninę sistemą stiprinančiu poveikiu ir pagerina grūdinių bei ankštinių kultūrų, saulėgrąžų, lubinų, daugiamečių žolių, cukrinių runkelių, bulvių ir kitų augalų rūšių mitybą. Tai universali mikrotrąša. Preparatas yra rudos spalvos milteliai, kurių 1 grame yra 1,0–1,2 mlrd. sporų. Preparato norma – 1,0–1,2 kg 1 tonai sėklų. Padidina įvairių augalų derlių 15–30 proc.;
RYZOHUMIN skirtas sojų sėklų apdorojimui prieš sėją. Tai durpinis preparatas, kuriame yra didelis kiekis labai aktyvių dviejų štamų gumbelinių bakterijų. Pakuotė – 600 g preparato (3 ha norma). Preparatas pasižymi daugiafunkciniu poveikiu sojų augimui ir vystymuisi. Jis užtikrina geresnį sėklų daigumą ir gyvybingumą, aktyvina šaknų simbiozę su bakterijomis ir t. t. Bandymais nustatyta, kad, auginant naujuose laukuose, sojų derlingumas, naudojant „Ryzohumin“, padidėja iki 30–50 proc., o esant didelio tankio vietinių gumbelinių bakterijų populiacijai – iki 20–25 proc. Sojos sukaupia net iki 300 kg/ha azoto, o tai – dvigubai daugiau nei žirniai. Turime dideles galimybes jų prisiauginti ir Lietuvoje, todėl galėtume atsisakyti įvežtinių genetiškai modifikuotų ir „praturtintų“ glifosatais sojų rupinių bei išspaudų, pasigaminti vertingų maisto produktų, aliejaus. Tai būtų ir puikūs priešsėliai sėjomainose. Deja, Žemės ūkio ministerijos valdininkai įsigudrino išbraukti sojas iš žalinimui skirtų augalų rūšių sąrašo, motyvuodami, kad to neva reikalavo ES funkcionieriai;
ALBOBAKTERIN – mikrobinis preparatas, skirtas pagerinti rapsų mitybą, įsisavinant fosforą, didinti jų derlingumą ir gerinti produkcijos kokybę. Tai Achromobacter 1122 bakterijų preparatas, pasižymintis gebėjimu gaminti organines rūgštis ir fosfatazės fermentą. Skatina dirvožemio ir mažai tirpių mineralinių medžiagų bei organinių fosfatų tirpumą ir prieinamumą augalams. „Albobakterin“ preparato norma vieno hektaro rapsų sėklų kiekiui – 50 ml, 1 tonai – 5 l. Tyrimų duomenimis, toks preparato kiekis yra lygiavertis 30 kg mineralinių fosforo trąšų ir rapsų sėklų derlių didina iki 35 proc., aliejingumą – iki 2,1 proc., o aliejaus kiekį – iki 39 proc.
Prof. V. Volkohon dar papasakojo apie jų institute sukurtą probiotinį preparatą „BPS – 44“, naudojamą gyvulių sveikatingumo ir jų produktyvumo didinimui bei šienainio ir siloso kokybės gerinimui.
Minėti preparatai atrodo labai efektyvūs. Lietuvoje juos platina UAB „Litimeksa“. Gaila, kad nebuvo pateikta nei jų kaina, nei efektyvumo duomenys mūsų agroklimato sąlygomis. Toks didelis efektyvumas gaunamas ekologinės žemdirbystės ūkiuose, tačiau seminaro dalyviams liko neaišku, kaip jie veikia masinio pesticidų naudojimo sąlygomis.
Šviesios atminties daktarė Eugenija Šimkūnaitė, kai dar tik prasidėjo „pesticidų era“, sakydavo, kad kiekvienas pesticidų panaudojimas yra Černobylio katastrofa dirvožemio mikroorganizmams, nes didelė dalis šių nuodų patenka į dirvožemį. Dabar mūsų nedidelėje valstybėje jau užregistruota per 400 įvairiausių „cidų“, o pasėliai per vegetaciją purškiami po kelis kartus, tačiau niekas išsamiai netiria ir nežino, kuo visa tai baigsis dirvožemiui ir visai gyvajai gamtai. Paklaustas apie tai, profesorius V. Volkohon pasakė, kad žmonija eina į susinaikinimą.
Aleksandro Stulginskio universiteto docentė dr. Irena Pranskietienė seminare apžvelgė ekologiniams ūkiams registruotas trąšas. Anot docentės, tokių trąšų pasiūla yra labai didelė, todėl sunku išsiaiškinti, kada ir kaip jas naudoti. Ji gana skeptiškai atsiliepė apie vadinamąsias „nano trąšas“ ir patarė jų nenaudoti: galima gauti didesnį derlių, tačiau pavojai – dar didesni. Vokietijos mokslininkų tyrimai apie nano trąšų poveikį aplinkai ir žmogui parodė, kad neaišku, kaip tos dalelės migruos aplinkoje ir maisto bei pašarų grandyse. Nano dalelių jau randame daržovėse ir net gruntiniuose vandenyse.
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) atstovė dr. Aušra Arlauskienė pateikė daug tyrimo duomenų apie dirvožemio našumo išsaugojimą ir augalų aprūpinimą maisto medžiagomis ekologinėje žemdirbystėje mūsų agroklimato sąlygomis. VšĮ „Ekoagra“ atstovas V. Masionis supažindino su ekologinio žemės ūkio taisyklėmis sėjomainai ir dirvožemio gerinimui. Paaiškėjo, kad čia dar yra daug diskutuotinų ir tobulintinų reikalavimų.
Dirvožemis – svarbiausia gamybos ir žmonijos bei visos gyvosios gamtos egzistavimo priemonė. Todėl būtini pastovūs ir ilgalaikiai tyrimai, kad galėtume bent sulėtinti jų degradaciją. Būtina įvairiuose šalies regionuose steigti parodomuosius ūkius, kad akivaizdžiai matytume, kur einame ir kaip galima išsaugoti dirvožemių derlingumą ateities kartoms. Būtina daugiau dėmesio skirti maistui naudojamos žemės ūkio produkcijos kokybės, ypač pesticidų likučių, tyrimams, nes nebežinome, ką valgome.
Prof. habil. dr. Antanas Svirskis
Autorius yra Lietuvos ekologinės žemdirbystės tarybos narys