Gruodžio 8 d. eidamas 92-uosius mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras menotyrininkas Lionginas Šepetys.
L. Šepetys gimė 1926 m. lapkričio 23 d. Ukmergės rajone, Kazliškių kaime. 1953 m. baigė Kauno politechnikos institutą, įgydamas inžinieriaus architekto profesiją. Menotyros mokslų kandidatas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas.
1953–1957 m. L. Šepetys dirbo Kauno politechnikos institute asistentu, vyresniuoju dėstytoju. 1957–1960 m. buvo komjaunimo ir partijos (TSKP) darbuotojas. 1960–1963 m. mokėsi Visuomenės mokslų akademijos aspirantūroje Maskvoje. 1964–1967 m. buvo LKP CK Kultūros, mokslo, švietimo skyriaus vedėjas. 1963–1968 m. dirbo Dailės institute docentu. 1967–1976 m. buvo Lietuvos TSR kultūros ministras; 1976–1989 m. – Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto sekretorius.
L. Šepetys buvo išrinktas septintojo–vienuoliktojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu, išrinktas dešimtojo ir vienuoliktojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku, vienuoliktojo šaukimo TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1990–1992 m. – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, pasirašė Kovo 11-osios Nepriklausomybės aktą.
1995–1997 m. – Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atstovas spaudai.
L. Šepetys buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narys, nusipelnęs meno veikėjas. Išleido knygas: „Daiktų grožis“, „Modernizmo metmenys“, „Ispanija. Siluetai ir spalvos“, „Žmogus. Menas. Aplinka“, „Menas ir aplinka“ (rus. k.), „Kultūra ir mes“, „Neprarastoji karta: siluetai ir spalvos: atsiminimai“, „Ar galėjau?: prisiminimai“. Paskelbė straipsnių meno istorijos bei teorijos klausimais. Parengta pagal LR Seimo Ryšių su visuomene skyriaus pranešimą