Konferencijoje, kurią organizavo Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija (LŽTGA), Lietuvos mokslininkų sąjunga (LMS) ir Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS), aptarta mokslo ir studijų sistemos darbuotojų padėtis žmogaus teisių kontekste. Konferencijos dalyviai pritaria vis aktyviau reiškiamoms pilietinės visuomenės nuostatoms atkurti LR Konstitucijos įtvirtintas piliečių teises įgyti visavertį išsilavinimą, sudaryti sąlygas mokslo ir studijų institucijų potencialui efektyviau dalyvauti, kuriant ilgalaikę valstybės ūkio stiprinimo ir visuomenės gerovės strategiją, sugrąžinti mokslo ir studijų institucijų akademinėms bendruomenėms realią savivaldą ir pastovaus demokratiško dialogo su valdymo institucijomis galimybes.
Atkreipdami visuomenės dėmesį, kad šių nuostatų įgyvendinimas sunkiai skinasi kelią, konferencijos dalyviai skelbia šią rezoliuciją.
Konferencijos dalyviai, 2017 m. lapkričio 22 d. susirinkę į Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salę, reikalauja:
1. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimą, panaikinti Mokslo ir studijų įstatymo bei kitų teisės aktų prieštaravimus LR Konstitucijai.
2. Suteikti universitetams teisę patiems nustatyti studentų priėmimo tvarką, užtikrinti jų galimybes įgyvendinti savo misiją, atsisakant smulkmeniško, o neretai ir šiuolaikinio mokslo teiginiams prieštaraujančio išorinio reguliavimo.
3. Įvertinti politikų, inicijavusių LR Konstitucijai prieštaraujančių Mokslo ir studijų įstatymo pataisų priėmimą bei kitus šiurkščius pažeidimus pagal „Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso“ principus: pagarbos žmogui ir valstybei, sąžiningumo, skaidrumo ir viešumo, nesavanaudiškumo ir nešališkumo, veiklą.
4. Parengti naują mokslo ir studijų finansavimo modelį, atsisakant universitetiniam ugdymui žalingos „studijų krepšelio“ metodikos.
5. Parengti veiksmų planą, ginant viešąjį interesą aukštojo mokslo ir studijų sistemoje, kartu su šią konferenciją inicijavusiomis organizacijoms: LŽTGA, LMS ir LAMPSS.
6. Aukštojo mokslo ir studijų sistemos pertvarką pradėti nuo šią sistemą aptarnaujančio biurokratinio aparato reformos, sumažinant jį iki pažangią švietimo sistemą įdiegusiose šalyse įprastų apimčių, naikinant jo perteklines funkcijas, o taip išlaisvintas lėšas panaudoti mokslo darbuotojų ir dėstytojų veiklai finansuoti.
7. Neatidėliotinai tobulinti Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos veiklos teisinį reguliavimą, inicijuojant Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio pataisas ir papildant jas nuostata, įpareigojančia šią tarnybą ne tik priimti sprendimus, bet ir kontroliuoti jų įgyvendinimą.
8. Parengti įstatymų galią turinčių aktų paketą, numatantį kompensacijas asmenims, dalyvavusiems konkurse į savo buvusią akademinę darbo vietą, bet jo nelaimėjusiems, taip užkertant kelią manipuliavimui akademinių pareigybių kūrimu arba naikinimu.
9. Užtikrinti mokslo darbuotojams teisę kilti mokslinės karjeros laiptais, sukuriant aiškius teisinius saugiklius ir užtikrinant mokslo bei studijų institucijų finansines galimybes savo darbuotojų mokslinei karjerai realizuoti.
10. Sukurti teisinę bazę, užtikrinančią lygiavertį vyresnio akademinio personalo ir jaunųjų mokslininkų bendradarbiavimą.
11. Vykdant aukštojo mokslo sistemos pertvarką, užtikrinti aukštojo mokslo darbuotojų teisę į apsaugą nuo nedarbo. Įvertinant jų kvalifikaciją ir reikšmę Lietuvos ekonomikai, mokslui, kultūrai ir socialinei raidai, atsakingai spręsti jų tolesnės akademinės veiklos tęstinumo problemas.
12. Nedelsiant parengti ir pradėti vykdyti esminio mokslo darbuotojų atlyginimo kėlimo programą 2018–2020 metų laikotarpiui, kartu imantis priemonių didinti ir juos aptarnaujančio personalo atlyginimus.
Konferencijos dalyvių vardu pasirašo rezoliucijos rengimo komisija: doc. dr. Romualdas Povilaitis (LŽTGA, LAMPSS); prof. dr. Jonas Jasaitis (LMS); doc. dr. Dalia Urbanavičienė (LMS); prof. habil. dr. Gediminas Merkys (LAMPSS, LŽTGA); prof. dr. Leonidas Sakalauskas (LMS).
