Signataro Kazimiero Antanavičiaus 80-osios gimimo metinės. Lapkričio 23 d., Seimas paminėjo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputato, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Kazimiero Antanavičiaus 80-ąsias gimimo metines. Iškilmingame minėjime įžanginį žodį taręs Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pakvietė K. Antanavičiaus atminimą pagerbti tylos minute. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputato, Nepriklausomybės Akto signataro, Seimo nario Kęstučio Glavecko žodžiais, „prof. K. Antanavičius buvo tokia svarbi ir reikšminga Lietuvos Nepriklausomybei, jos ekonominiam savarankiškumui asmenybė, kad esu beveik tikras, jog jeigu jo nebūtų buvę, tai gal mūsų daugumos toje salėje tikrai nebūtų. Lygiagrečiai su politine nepriklausomybe, ekonominė nepriklausomybė visada buvo ir lieka vienas iš svarbiausių veiksnių, kuris vienija tautą ir stiprina jos kultūrą“. Pasak Seimo nario Juozo Oleko, K. Antanavičius nepasidavė iki paskutinių savo gyvenimo minučių, dirbo, aukojosi, reikalavo iš kitų, kad Lietuva taptų socialiai teisingesnė, kad valstybė būtų pertvarkoma pagal naują modelį.
Ruoštis referendumui dėl dvigubos pilietybės. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis ir Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas Andrius Palionis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo valdybą, ragindami sudaryti darbo grupę ir pavesti jai spręsti pasiruošimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimus, susijusius su galimos referendumo datos, trukmės, referendumu tvirtinti teikiamų Konstitucijos teksto formuluočių nustatymu, referendumo organizavimo ypatumų įvertinimu ir reikalingų įstatymų projektų parengimu. Darbo grupę, remiantis proporcinio frakcijų atstovavimo principu, sudarytų 12 Seimo narių. LVŽS frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio teigimu, darbo grupė sudaroma todėl, kad Seime būtina rasti bendrą sprendimą referendumo dėl dvigubos pilietybės klausimu. Valdančiąją koaliciją sudarančių frakcijų seniūnų pasirašytame kreipimesi prašoma, kad Seimo valdybos sudaryta darbo grupė veiklą pradėtų nuo 2017 m. gruodžio 15 d.
Nauji Seimo komitetų vadovai. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininke nutarta paskirti Seimo narę Rimantę Šalaševičiūtę. Seimo narę Agnę Širinskienę nuspręsta patvirtinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininke. Sveikatos reikalų komiteto pirmininke tapo Seimo narė Asta Kubilienė. Kultūros komiteto pirmininko pavaduotoja pavirtinta Seimo narė Raminta Popovienė.
Galimybė naudotis valstybės registrais ir informacinėmis sistemomis. Seimas pritarė siūlymui pakeisti Viešojo administravimo įstatymą, pagal kurį bendravimas tarp valstybės įstaigų ir į juos besikreipiančių piliečių tampa efektyvesnis. Iki šiol viešojo administravimo subjektai turėjo teisę iš besikreipiančių asmenų reikalauti informacijos ir dokumentų, nors visa tai jau yra valstybės registruose ar kitose valstybės ar savivaldybių informacinėse sistemose. Tokia padėtis – perteklinio biurokratizmo pavyzdys, kai beprasmiai rūpesčiai kuriami piliečiams, o laiką praranda visos pusės.
Seimui pritarus siūlymams, panaikinta teisė viešojo administravimo subjektams reikalauti iš asmenų tokios informacijos ir dokumentų, kurie jau yra valstybės registruose ar kitose valstybės informacinėse sistemose. Galimybė neatlygintinai naudotis valstybės registrais ir informacinėmis sistemomis panaikins perteklinį biurokratizmą ir paspartins procesus.
Centralizuoti viešojo sektoriaus buhalterinę apskaitą ir personalo administravimą. Finansų ministras Vilius Šapoka Seimui pristatė Buhalterinės apskaitos įstatymo pataisų projektą Nr. XIIIP-1351, kuriuo siūloma centralizuotai tvarkyti viešojo sektoriaus subjektų apskaitą ir personalo administravimą. Projekto tikslas – sukurti aiškų teisinį mechanizmą ir pagrindą viešojo sektoriaus įstaigų vidaus administravimo funkcijas atlikti centralizuotai, aiškiai reglamentuoti įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkymą. „Pažangus modelis leidžia taupyti valstybės išteklius. Šiuo metu įstaigos naudoja apie 30 skirtingų buhalterinės apskaitos, 20 – įstaigų darbo užmokesčio skaičiavimo ir 20 – personalo administravimo informacinių sistemų. Numatoma, kad vien tik Vyriausybei atskaitingoms įstaigoms centralizavimas leistų kasmet sutaupyti iki 40 mln. eurų“, – sakė V. Šapoka.
Naujas grupės seniūnas. Lapkričio 9 d. Mišrios Seimo narių grupės posėdyje išrinkta nauja grupės vadovybė. Seniūnu išrinktas Bronislovas Matelis, pavaduotoja – dr. Aušra Maldeikienė.
Pritarta Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo pataisoms. Seimas po svarstymo pritarė Sveikatos reikalų komiteto patobulintam Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo pataisų projektui Nr. XIIIP-1071ES(2). Svarstomomis pataisomis siekiama suderinti galiojantį Biomedicininių tyrimų etikos įstatymą su Europos Tarybos ir Europos Parlamento reglamentu dėl žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų, siekiant užtikrinti tinkamą reglamento (ES) Nr. 536/2014 nuostatų taikymą vertinant klinikinių vaistinių preparatų tyrimų paraiškas ir prižiūrint klinikinius vaistinių preparatų tyrimus Lietuvos Respublikoje, įgyvendinti klinikinių tyrimų reglamento nuostatas dėl tiriamųjų vaistinių preparatų gamybos.
Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo pataisų projektu siūloma patikslinti sutikimo dėl nepilnamečių asmenų dalyvavimo biomedicininiuose tyrimuose ar biobanko veikloje reglamentavimą, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, Lietuvos bioetikos komiteto ir regioninių biomedicininių tyrimų etikos komitetų kompetenciją vertinant klinikinių vaistinių preparatų tyrimų ir esminių klinikinių vaistinių preparatų tyrimų pakeitimų paraiškas ir prižiūrint, kaip atliekami klinikiniai vaistinių preparatų tyrimai.
Numatoma nustatyti galimybę projekte nurodytais atvejais mažos intervencijos klinikinių vaistinių preparatų tyrimų užsakovų ir tyrėjų atsakomybę apdrausti asmens sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės draudimu, patikslinti reikalavimus klinikinio vaistinio preparato tyrimo tyrėjui ir klinikinio vaistinio preparato tyrimo centrui.
2018-ieji – Sąjūdžio, Adolfo Ramanausko-Vanago ir Tėvo Stanislovo metai. Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2018 m. kovo 6 d. minėsime Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines, ir siekdamas pagerbti šią Lietuvai ir jos žmonėms svarbią istorinę asmenybę, paskelbė 2018-uosius Adolfo Ramanausko-Vanago metais.
2018-ieji paskelbti Sąjūdžio metais, atsižvelgiant į tai, kad kitais metais sukanka 30 metų, kai buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, įsteigtos Sąjūdžio rėmimo grupės miestuose ir rajonuose, įvyko Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas, kuriame buvo patvirtintas Sąjūdžio Seimas ir išrinkta Sąjūdžio Seimo taryba. Priimtame nutarime 1988–1990 metai išskiriami kaip ypač svarbus Lietuvos istorijos laikotarpis, kai sovietų okupacinėje sistemoje Sąjūdžio Seimas veikė kaip dalinis, bet teisėtas demokratinis tautos atstovas. Sąjūdžio veikla, kaip tautos valios išraiška, prisidėjo prie nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo.
2018 m. rugsėjo 29 d. bus minimos 100-osios vienuolio kapucino, kunigo, pamokslininko, Lietuvos pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvio Tėvo Stanislovo – Algirdo Mykolo Dobrovolskio gimimo metinės. Nuspręsta 2018-uosius paskelbti Tėvo Stanislovo metais. Priimtame dokumente akcentuojamas jo indėlis į Lietuvos žmonių dvasinių vertybių puoselėjimą ir tautinės savimonės žadinimą, jo pastangos gelbstint krašto žydus Antrojo pasaulinio karo metais bei ilgametė pagalba socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms.