Patvirtintas 2018 m. valstybės biudžetas. Seimas patvirtino 2018 m. valstybės biudžetą (projektas Nr. XIIIP-1227(2), kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, verslumo ir produktyvių investicijų skatinimui bei savivaldybių biudžetų ir finansinio savarankiškumo augimui. Už šį sprendimą balsavo 84 Seimo nariai, prieš – 29, susilaikė 15 parlamentarų.
Seimas patvirtino daugiau kaip 9,071 mlrd. eurų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas ir beveik 9,559 mlrd. eurų išlaidas (asignavimai viršija pajamas 487,6 mln. eurų). 2018 m. asignavimai iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų sudarys 2,3 mlrd. eurų. 2018 m. biudžete pirmą kartą suplanuota, kad valdžios sektoriaus pajamos viršys išlaidas. Kitais metais planuojamas 0,6 proc. BVP viešųjų finansų perteklius, vidutinės metinės infliacijos augimas kitąmet lėtės ir sieks 2,7 proc.
Biudžete numatyti didesni atlyginimai medikams, mokytojams, mokslininkams, ugniagesiams ir kitų sektorių darbuotojams. Be to, kartu šalies žmonės gyvens saugiau – pirmą kartą istorijoje Lietuva įvykdys įsipareigojimus NATO ir krašto gynybai skirs 2 proc. BVP.
Įstatymu įtvirtinti Lukiškių aikštės statusą. Seimas svarstys Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo projektą Nr. XIIIP-1475, nustatant, kad Lukiškių aikštė Vilniuje yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė ir formuojama su laisvės kovų memorialiniais akcentais. Siūloma reglamentuoti Lukiškių aikštės funkcijas ir memorialinius akcentus, įstatymu įtvirtinant, kad aikštė Vilniuje, kaip istoriškai susiformavusi vientisa, urbanistinė erdvė, turi atlikti valstybinę reprezentacinę, Lietuvos laisvės kovotojų memorialinę ir visuomeninę (kultūrinę ir rekreacinę) funkcijas. Projektiniai sprendimai turi apimti ir suderinti šias tris funkcijas.
Numatoma, kad memorialiniai Lukiškių aikštės akcentai turi apimti ir atspindėti kovas už Lietuvos nepriklausomybę bei žuvusių kovotojų atminimą, 1863–1864 m. sukilėlių egzekucijos vietą ir jų atminimo įamžinimą. Siūloma nustatyti, kad projektiniai sprendimai derėtų su Aukų g. 2A veikiančiu Genocido aukų muziejumi ir būtų parengti kompleksiškai įvertinus Pamėnkalnio urbanistinių sprendimų perspektyvą. Projektu numatoma įtvirtinti, kad dominuojančiu Lukiškių aikštės akcentu turi būti joje įrengtas memorialas Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms ir istorinį Lietuvos laisvės kovų simbolį Vytį vaizduojantis monumentas.
Siūloma, kad Vyriausybė, įtraukdama visuomenės, kultūros, akademinės bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovus, iki 2018 m. balandžio 31 d. parengtų ir patvirtintų memorialo ir Vyčio monumento projektą, pagal kurį Lukiškių aikštė būtų galutinai sutvarkyta ir Lietuvos laisvės kovos įamžintos ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d., deramai užbaigiant Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio jubiliejų. Taip pat siūloma, kad Vyriausybė metiniame valstybės biudžete numatytų lėšas, reikalingas šiam projektui įgyvendinti.
Dėl Lietuvos istorijos mokslinių tyrimų ir jų viešinimo. Seimo Valstybės istorinės atminties komisija kartu su Lietuvos universitetų ir mokslo bei tyrimų institucijų atstovais istorikais svarstė mokslinių tyrimų sovietmečio ir partizaninio karo tematika būklę. Posėdyje buvo iškelti ir bendresni istorijos mokslo situacijos Lietuvoje klausimai, esamos problemos. Komisija nutarė kreiptis į Seimo Švietimo ir mokslo komitetą su prašymu išnagrinėti ir įvertinti šias problemas:
– istorijos ir pilietinio ugdymo dalykų turinio būklę bei mokymo perspektyvas bendrojo ugdymo įstaigose;
– lietuvių kalbos ir literatūros bei Lietuvos istorijos valstybinių brandos egzaminų turinio bei tvarkos pakeitimo eigą;
– lietuvių kalbos ir Lietuvos kultūros istorijos dėstymo perspektyvas šalies aukštosiose mokyklose;
lituanistikos mokslų studijų ir mokslinių tyrimų galimybių užtikrinimą Vilniaus, Vytauto Didžiojo, Klaipėdos, Šiaulių universitetuose.
Paskirtas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas. Seimas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininku paskyrė Audrį Antanaitį. Seimo nutarimu iš pareigų atleista iki šiol VLKK pirmininko pareigas ėjusi dr. Daiva Vaišnienė.
Privalome gauti vienodas prekes. Seime įvyko Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų galimai žemesnės kokybės maisto produktų posėdis. Diskusijos svečiai – buvę ministrai ir kitų atsakingų institucijų vadovai – tvirtino, kad iki šiol galimai prastesnės kokybės maisto produktų precedentas Lietuvoje dideliu mastu apskritai nebuvo tiriamas.
Nors jau 2011 m. pasirodė publikacijos apie galimai prastesnių maisto produktų tiekimą Lietuvai, šalies viduje šiuo klausimu didelio atgarsio nesulaukta. Prieš daugiau nei šešerius metus Čekijos vartotojų gynimo asociacija atliko tyrimą, kuris įrodė produktų, tiekiamų naujoms Europos Sąjungos (ES) šalims, kokybės skirtumus. Nors natūralu tikėtis, kad po tokių atradimų Lietuva iš karto imtųsi peržiūrėti į šalį įvežamą produkciją, tokių veiksmų imtasi nebuvo, nes orientuotasi nagrinėti pavienius vartotojų skundus, o ne sekti bendrą kokybės rinkoje tendenciją. Tik 2015 m. Čekijos žemės ūkio ministerijai vis garsiau kėlus klausimą dėl galimai prastesnių produktų, Lietuvos žemės ūkio ministerija nusiuntė raštišką palaikymą, tačiau asmeninių iniciatyvų šalies viduje tirti lietuviams tiekiamą produkciją vis dar nebuvo.
Suteikti didesnes socialines garantijas studentams. Seimas po pateikimo pritarė siūlymui, kad studijuojantys ir darbą praradę asmenys turėtų teisę į nedarbo draudimo išmokas. Tai numatančią įstatymo pataisą įregistravo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė. Iki šiol galiojantis Užimtumo įstatymas numato, kad, neatsižvelgiant į tai, kiek laiko dirbo ir mokėjo socialinio draudimo mokesčius, praradęs darbą studentas negali įgyti bedarbio statuso. Tai reiškia, kad sunkiausiu metu žmogus tiesiog paliekamas likimo valiai. Tokia praktika skatina atsisakyti studijų vien dėl galimos nedarbo draudimo išmokos.
Atsižvelgdama į Estijos ir Švedijos patirtį, Seimo narė G. Skaistė įstatymo projektu pasiūlė užtikrinti bedarbio statusą tiems pagal nuolatinę studijų formą aukštojoje mokykloje studijuojantiems ir besimokantiems pagal formaliojo profesinio mokymo programas asmenims, kurie iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių. „Dirbdami studentai nuosekliai moka socialinio draudimo mokesčius, taip pat ir nedarbo draudimo. Tačiau praradę darbą ir pajamas, nedarbo draudimo išmokų negauna. Tai paprasčiausiai neteisinga. Jei valstybė renka iš dirbančių studentų mokesčius, turi užtikrinti ir visas garantijas praradus darbą bei ieškant naujo“, – teigė Seimo narė G. Skaistė.