Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį dėl švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės lapkričio 15 d. pasirašyto įsakymo, kuriame, pažeidžiant visas formalias svarstymo procedūras, patvirtinti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino pakeitimai savo turiniu yra iš esmės žalingi valstybinės lietuvių kalbos ir literatūros mokymui.
Pagal galiojusią tvarką, lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą laikantiems abiturientams buvo pateikiamas sąrašas autorių, kuriais privaloma remtis, rašant egzamino užduotį. Į šį sąrašą privalomai buvo įtraukiami bendrojoje programoje esantys lietuvių autoriai. Tačiau naujuoju ministrės įsakymu Nr. V-876 nebebus privaloma, o tik rekomenduojama remtis konkrečiais nurodytais autoriais. Panaikinama nuostata, kad į pateikiamų autorių sąrašą privalomai būtų įtraukti lietuvių autoriai. Taigi, lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą galima išlaikyti nesiremiant nė vienu Lietuvos, o tik užsienio autoriais.
Tokio lygio pokyčiai įprastai priimami tik po viešų svarstymų, į kuriuos yra įtraukiama prie ministerijos veikianti Bendrojo ugdymo taryba, pedagogų bendruomenės ir mokyklos. Taip pat pastebėtina, kad už brandos egzaminų programas yra atsakingas Ugdymo plėtotės centras, kuris tokių pakeitimų ministerijai neteikė. Ministrė minėtą įsakymą pasirašė be viešų konsultacijų ir nesilaikydama nuostatos, kad egzaminų programų pakeitimai skelbiami iš anksto prieš dvejus metus iki pakeitimų įsigaliojimo.
Ministrė Jurgita Petrauskienė argumentuoja, kad tai – techniniai, o ne esminiai pakeitimai, todėl procedūrų laikytis nereikia. Tačiau tokie pakeitimai iš esmės keičia lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, nes panaikinamas jo esminis tikslas – patikrinti mokinių būtent Lietuvos autorių literatūros išmanymą. „Tai rodo, kad ministrė arba nėra susipažinusi su iškiliausiais Lietuvos literatūros kūriniais, arba sąmoningai siekia apriboti Lietuvos moksleivių domėjimąsi lietuvių autorių kūryba ir nacionaline kultūra apskritai. Todėl kreipėmės į premjerą, prašydami stabdyti lietuviškosios mokyklos skurdinimą“, – teigia kreipimosi iniciatorius Seimo narys Audronius Ažubalis.
„Ministrės sprendimas leidžia teigti, kad, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos manymu, 2018 metais, minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, šalies abiturientai gali atsisakyti nacionalinės literatūros. Taip lietuvių kalbos ir literatūros disciplina mokykloje gali likti be pačios lietuvių literatūros“, – kreipimosi motyvus papildė Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Kreipimąsi pasirašę Seimo nariai pabrėžė, kad minėti pakeitimai pažeidžia valstybės interesus, iš principo siunčia žinią, kad nacionalinė kultūra ir literatūra Lietuvoje yra nevertinga ir nereikalinga, ir tai daroma, pasitinkant Lietuvos Respublikos atkūrimo šimtmetį. Parengta pagal LR Seimo pranešimą