Mokslininkų ir dėstytojų mainai neabejotinai didina universitetų matomumą tarptautinėje mokslo ir studijų erdvėje. Jie atveria neribotas galimybes Lietuvos mokslininkams atlikti sudėtingiausius daugiadalykius mokslinius tyrimus, panaudoti užsienio universitetų laboratorijose esančią moderniausią mokslinių tyrimų įrangą, o dėstytojams – pasidalinti naujomis žiniomis, įgyti ir perduoti sukauptą patirtį užsienio universitetų studentams.
Dideli sumanymai įgyvendinami, tik turint labai stiprią motyvaciją, padedančią siekti aukštų rezultatų. Dar didesnes galimybes gali atverti nacionaliniai ir tarptautiniai fondai, suteikiantys galimybę dalyvauti jų organizuojamuose konkursuose ir laimėti savo pasiūlyto projekto, idėjos ar studijų dalyko studijoms reikalingą finansavimą. Konkursinis projektų finansavimo modelis labai populiarus Europos Sąjungos šalyse ir JAV. Šių šalių mokslininkai, dėstytojai ir universitetų studentai jau išmoko efektyviai išnaudoti dėstytojų ir studentų mainų programų potencialą ir įvertino fondų paramą kaip labai efektyvią ir naudingą.
Įvairios mokslininkų, dėstytojų ir studentų mainų programos puikiai veikia ir Lietuvoje. Kelias iš jų, susijusias su JAV ir Lietuvos bendradarbiavimu, siūlančias Lietuvos piliečiams finansavimą jau daugiau nei kelis dešimtmečius ir kurių teikiamomis galimybėmis asmeniškai teko pasinaudoti, norėčiau paminėti atskirai. Tai Fulbright (https://eca.state.gov/fulbright) fondo mokslininkų stipendija, kurios teikiamais privalumais man pavyko pasinaudoti 2002–2003 m., ir Baltijos– Amerikos (BAFF) fondo (http://www.balticamericanfreedomfoundation.org/) programos stipendija, laimėta 2016–2017 m. Abu kartus vienerius metus teko garbė dirbti Ročesterio universitete, JAV.
Minėti fondai skatina Lietuvos ir JAV mokslininkų, dėstytojų ir studentų mainus. Stipendijas laimėjusiems Lietuvos mokslininkams suteikiama galimybė atlikti aukščiausio lygio mokslinius tyrimus JAV universitetų mokslinėse laboratorijose, naudojantis moderniausiomis mokslinių tyrimų priemonėmis.
JAV mokslininkai taip pat gali atvykti į Lietuvą, užmezgę ryšius su Lietuvos mokslininkais, atlikti mokslinius eksperimentus ar įsigyti Lietuvoje gaminamos mokslinių tyrimų įrangos, skelbti bendras su Lietuvos mokslininkais publikacijas. Turėdamas originalią mokslinio projekto idėją, Lietuvos mokslininkas ar universiteto studentas gali pasinaudoti abiejų fondų teikiamu finansavimu, iš anksto susitaręs su kažkuriuo JAV universitetu ir gavęs jo palankų sprendimą priimti pretendentą jo siūlomo projekto įgyvendinimo laikotarpiui.
Kodėl Ročesterio universitetas?
Šis universitetas su VGTU dar 2013 m. pasirašė abipusio bendradarbiavimo sutartį, apimančią studijų ir mokslinių tyrimų sritis. Kita priežastis – ši aukštojo mokslo įstaiga orientuota į antrosios ir trečiosios studijų pakopų – magistrantūros ir doktorantūros – studijas ir turi įsirengusi puikias mokslinių tyrimų laboratorijas, kuriose net studentai, vadovaujami profesorių, atlieka unikalius mokslinius tyrimus.
Ročesterio universitetas priskiriamas universitetų klasifikacijos grupei, kurios atstovai didelę dalį savo reikmėms reikalingų lėšų užsidirba iš mokslinių projektų ir mokslinio bendradarbiavimo su verslo įmonėmis. Jis užima gana aukštą 32-ąją vietą tarp JAV universitetų. Muzikos studijų srityje – tai vienas pirmaujančių universitetų, todėl pasaulyje jis geriau žinomas kaip Eastman‘o muzikos mokykla (angl. Eastman School of Music).
Studijų programos Ročesterio universitete susijusios su garso ir muzikos inžinerija, biomedicinos ir chemijos inžinerijomis, informacinių technologijų, elektros ir kompiuterių inžinerijomis, mechanikos inžinerija ir optika. Optika šiame sąraše išskirta neatsitiktinai, nes Ročesterio universitetas pasaulyje garsėja ir lazerinės energetikos tyrimų laboratorija. Joje siekiama iš atomų lengvųjų branduolių susintetinti sunkesnius branduolius, taip išgaunant branduolio ryšio energiją, virstančia elektromagnetinių bangų energija. Tuo užsiimančioje laboratorijoje į apytiksliai vieno kubinio milimetro deuterio (sunkiojo vandenilio) ir tričio (hiper sunkaus vandenilio) užšaldytos medžiagos gabaliuką šaunama galingu lazerio šviesos impulsu. Šviesos sąveikos su medžiaga metu pastaroji labai stipriai įkaista – beveik iki Saulės temperatūros ir tuo pat metu sprogimo bangos labai stipriai suslegiama – beveik iki Saulės vidinio slėgio.
Lazeris OMEGA, kuriuo galima pasiekti tokią aukštą medžiagos temperatūrą ir taip stipriai ją suslėgti, sudarytas iš 60 atskirų lazerių, kurių visų veikimas sinchronizuojamas vieno mygtuko paspaudimu, tuo pat metu dideliu skaičiumi įvairių jutiklių registruojant iš jų atsklidusios šviesos sąveikos su medžiaga rezultatą. Sąveikos metu dalis deuterio ir tričio branduolių tarpusavyje susijungia, sudarydami helio atomų branduolius. Dėl tokio „susiliejimo“ sumažėjusios branduolių masės (masės defektas, virstantis energija) sukuria ir išspinduliuoja elektromagnetines bangas (išgauna energiją), lyg labai trumpam įžiebiama miniatiūrinė „saulė“.
Tiesa, šiandien tokios reakcijos išgaunamas energijos balansas vis dar yra „neigiamas“, t. y. medžiagai reikia suteikti daugiau energijos (šviesos pavidalu), nei jos išgaunama atomų branduolių sintezės metu. Tai reiškia, kad grandininė reakcija įkaitusioje ir suslėgtoje medžiagoje vis dar nevyksta taip, kaip ji vyksta Saulėje. Suprasdami, kad iki tikrosios branduolių sintezės dar toli, universiteto mokslininkai OMEGA ir kitus unikalius laboratorijos lazerius panaudoja įvairių išmaniųjų medžiagų elektrinių, optinių ir optoelektroninių savybių tyrimams.
Vieną iš laboratorijos lazerių, spinduliuojantį infraraudonosios spektro dalies, šimto femtosekundžių (1 fs = 10–15 s) trukmės šviesos impulsus, galėjau panaudoti savo išvykos į JAV metu mano vykdomo mokslinių tyrimų projekte. Buvo net keletas tyrimų objektų: nesimetriškai susiaurinti puslaidininkių medžiagos plonų sluoksnių, nusodintų ant izoliacinių padėklų, dariniai, dvimačių elektroninių dujų puslaidininkių dariniai, įterpti tarp izoliatorių ir turintys dešimčių nanometrų (1 nm = 0,001 mikrometro dalis) pločio laidžias protakas, pasižymintys puslaidininkio diodui, turinčiam p-n sandūrą, būdingomis elektrinėmis savybėmis.
profesoriumi habil. dr. Romanu Sobolevskiu jo mokslinių tyrimų laboratorijoje
Tyrimais nustatyta, kad mūsų tirti diodai gali veikti ypač aukštų (THz) dažnių, kuriuose paprastai nebeveikia p-n sandūras turintys diodai, ruože. Minėtas labai trumpų optinių impulsų lazeris ir jo spinduliuote sužadinama THz (1 THz = 1 000 000 MHz) dažnių signalus spinduliuojanti ir priimanti įranga mano projekte panaudota anglies nanovamzdelių optinių savybių tyrimams. Tyrimų rezultatai parodė, kad mūsų naudotais optiniais metodais galima atpažinti skirtingą anglies lakštų suvyniojimo į nanovamzdelius kryptį ir įvertinti nanovamzdelių sąveiką su šviesa (t. y. optinę sugertį ir atspindį).
Ročesterio universiteto laboratorijoje tyrimams naudota THz dažnių signalus spinduliuojanti ir priimanti įranga, kuri buvo pagaminta Lietuvoje, UAB „Teravil“. Laboratorijoje naudota eksperimentinė įranga – labai moderni ir labai brangi. Tad ją įsigyti kiekvieno universiteto mokslinių tyrimų laboratorijai ar mokslo centrui nebūtų labai racionalu. Pasinaudojus tarptautinių Fulbright ar BAFF fondų finansavimu ir nuvykus į JAV universitetą, turintį specifinę, tyrimams reikalingą įrangą, ir išmokus ja naudotis, tyrimus galima atlikti daug pigiau.
Tokį planą dar paprasčiau pavyktų realizuoti, jei universitetas, kuriame dirba Lietuvos mokslininkas, turėtų glaudžius ryšius ar net pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su suinteresuotais JAV universitetais. Tarptautinių fondų remiami mokslininkų, pedagogų, studentų mainai padidintų Lietuvos mokslo potencialą, leistų panaudoti mokslinių tyrimų tikslu lėšas, skirtas brangiai mokslinių tyrimų įrangai įsigyti, skatintų universitetų bendradarbiavimą ir didintų jų tarptautinį matomumą. Todėl kviečiu Lietuvos mokslininkus kuo efektyviau išnaudoti tarptautinių Fulbright ir BAFF fondų finansavimo galimybes ir, svečiuojantis JAV, sukaupti mokslinių tyrimų patirtį, siekti unikalių tyrimų rezultatų geriausiose JAV mokslinių tyrimų laboratorijose panaudojant moderniausią įrangą.
Prof. dr. Artūras Jukna
Autorius yra VGTU Fundamentinių mokslų fakulteto Fizikos katedros profesorius