Besibaigiant Lietuvos aukštojo mokslo pertvarkos diskusijų ir derybų etapui, Švietimo ir mokslo ministerija iki lapkričio 22 d. turėjo pateikti Vyriausybei tinklo pertvarkoje dalyvaujančių valstybinių universitetų susitarimus ir patikslintą pertvarkos priemonių projektą. Todėl lapkričio 14 d. Klaipėdos universitete įvyko virtualus susitikimas su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene bei viceministru Giedriumi Viliūnu. Susitikime dalyvavo Klaipėdos universiteto Tarybos pirmininkas Arnoldas Šileika, Tarybos nariai, KU Senato pirmininkas Vaidutis Laurėnas ir KU rektorius Eimutis Juzeliūnas.
Ministerijos siūlymai
Viceministras G. Viliūnas priminė, kad Klaipėdos universitetui Lietuvos valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plane yra siūlomi du keliai. Vienas – reorganizuoti Klaipėdos universitetą prijungiant jį prie plačios aprėpties valstybinio universiteto universitetinio mokslo centro teisėmis. Antrasis siūlymas – stiprinti Klaipėdos universitetą išgryninant jo profilį, užtikrinant mokslo ir studijų kokybę, atitiktį miesto, regiono visuomenės ir darbo rinkos poreikiams, Klaipėdos miesto ir regiono savivaldybių, asocijuotų verslo struktūrų dalyvavimą universiteto taryboje. „Ministerija siekia, kad, įvykus pertvarkai, visoms aukštosioms mokykloms būtų taikomi vienodi kriterijai – tarptautinis konkurencingumas, mokslinio darbo lygis, studijų programų kokybė. Siekdamas išlikti savarankiškas, Klaipėdos universitetas turi pateikti optimizavimo ir universiteto vystymo planą, kur būtų numatytas dalininkų, partnerių, savivaldos investicijų dalyvavimas. Šis kelias sunkus, bet įmanomas“, – kalbėjo G. Viliūnas.
protestavo Menų akademijos atstovai. KU
nuotr.
Universiteto vadovybė pasisakė už savarankišką universitetą
Klaipėdos universiteto Tarybos pirmininkas Arnoldas Šileika dar kartą patikino, kad universitetas sieks savarankiškumo. Šį siekį spalio 18 d. jo vadovybė išreiškė oficialiu raštu Vyriausybei. Kreipimesi teigiama, kad valstybinių universitetų tinklo optimizavimas turi būti vykdomas, remiantis glaudžiu mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimu, atliepiant regiono darnios raidos poreikius. „Mes matome bendradarbiavimo galimybes su Klaipėdos miesto kolegijomis. Toks bendras mokslo ir kuriamų technologijų darbas ypač svarbus Klaipėdos regionui kuriant ekonominio proveržio strategiją. Mes siekiame išgryninti savo stipriąsias sritis, nes žinome, kad ir kokie sprendimai būtų priimti, atsakomybė už universiteto likimą teks jo bendruomenei“, – teigė A. Šileika.
Tarybos pirmininkui pritarė ir Senato pirmininkas V. Laurėnas. Jo teigimu, Lietuvai, kaip jūrinei valstybei, jūra turėtų būti nacionalinis šalies interesas: „Jūrinei valstybei turėtų būti svarbu stiprinti universitetą su jūrinio mokslo specializacija.“ Rektoriaus E. Juzeliūno teigimu, Lietuvoje įsigali teisinga nuostata universitetus vertinti pagal mokslinių tyrimų rezultatus. Klaipėdos universitetas yra lyderis jūrininkystės mokslų srityje pagal publikacijų ir atliekamų mokslinių tyrimų skaičių Lietuvoje. Šio mokslo atstovai universitete mato galimybę bendradarbiauti ir su kitų krypčių mokslo sritimis, pavyzdžiui, su socialiniais mokslais.
Švietimo ministrė J. Petrauskienė kvietė Klaipėdos universiteto vadovybę pasvarstyti apie jūrinio universiteto veiklą visai Lietuvai: „Mokslo ir studijų įstatyme nėra tokios sąvokos, kaip regioninis universitetas, todėl, svarstant savarankiško Klaipėdos universiteto alternatyvą, kviesčiau mąstyti apie jūros technologijų vystymą, jūros specialistų rengimą Lietuvai ar net visam Baltijos jūros regionui.“ Parengta pagal Klaipėdos universiteto informaciją