Universitetų tinklo pertvarka. Vyriausybė lapkričio 22 d. patvirtino nutarimą dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemonių. niversitetų tinklo optimizavimui numatoma skirti 123 mln. eurų, iš jų 106 mln. eurų ES investicijų – įrangai atnaujinti, studentų bendrabučiams ir studijų miesteliams rekonstruoti, fakultetams sujungti ir perkelti. Valstybės biudžeto lėšos – 22,6 mln. eurų – bus skiriamos mokslininkų ir dėstytojų darbo užmokesčiui didinti.
Vyriausybė siūlo universitetų taryboms kartu su senatais iki 2017 m. gruodžio vidurio priimti galutinius sprendimus dėl dalyvavimo tinklo pertvarkoje ir juos pateikti Švietimo ir mokslo ministerijai. Galutinius sprendimus dėl konkrečių universitetų reorganizavimo priims LR Seimas.
Vykdant aukštojo mokslo pertvarką, siekiama, kad du Lietuvos universitetai atsirastų tarp 500 geriausiųjų pasaulio universitetų ir iš jų bent vienas – geriausiųjų „300-tuke“, Lietuva patektų tarp dešimties inovatyviausių ES šalių, Lietuvos mokslas ir studijos taptų tarptautinio lygio, studentai ir darbdaviai būtų patenkinti studijų kokybe, o mokslininkai ir tyrėjai – savo karjera.
Pertvarkant universitetų tinklą, siūloma:
Vilniuje Mykolo Romerio universitetą prijungti prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto.
Vilniaus universitetui dėl pedagogų rengimo įsteigti struktūrinį padalinį, vykdantį švietimo ir ugdymo krypčių mokslo ir studijų veiklas.
Vilniuje numatoma toliau plėtoti menų aukštąsias mokyklas – Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, Vilniaus dailės akademiją.
Šiaulių universitetą prijungti prie Vilniaus universiteto, Šiauliuose suformuojant akademinį padalinį (filialą), kuriame toliau plėtojamas pedagogų rengimas.
Siekiant sutelkti mokslo ir studijų potencialą Kaune, šiame mieste sukurti trijų valstybinių universitetų tinklą. Kaune numatoma sujungti Vytauto Didžiojo universitetą, Aleksandro Stulginskio universitetą ir Lietuvos edukologijos universitetą (LEU), reorganizuotų universitetų veiklas vykdant Kaune, o dabartiniams LEU studentams sudarant sąlygas studijas baigti Vilniuje.
Antras Kauno valstybinių universitetų tinklo kūrimo žingsnis – Lietuvos sporto universitetą (LSU) prijungti prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, užtikrinant LSU studijų ir mokslinės veiklos tęstinumą.
Greta platesnės sudėties Vytauto Didžiojo ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetų Kaune bus toliau plėtojamas Kauno technologijos universitetas, telkiantis technologijos ir fizinių mokslų sričių potencialą.
Klaipėdoje numatoma stiprinti savarankišką Klaipėdos universitetą, užtikrinant dermę su regiono poreikiais. Universitetas kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe ir verslo struktūromis turi pateikti Vyriausybei veiksmų planą, skirtą veiklai optimizuoti.
Inovacijas kursiantiems mokslininkams – beveik 28 mln. eurų ES investicijų. Lietuvos mokslininkai dar šiais metais galės gauti finansavimą aukšto lygio taikomiesiems tyrimams, kad būtų sukurti rinkai aktualūs produktai. Paskirstytas finansavimas aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomiems tyrimams, skirtiems kurti Lietuvos ūkiui aktualioms mokslo idėjoms, kurios vėliau galėtų būti komercinamos. Vienam projektui atiteks iki 700 tūkst. eurų.
Paraiškas finansavimui galėjo teikti universitetai ir mokslinių tyrimų institutai. Sulaukta beveik 90 paraiškų. Daugiausia finansavimą laimėjusių projektų pateikė Vilniaus universiteto mokslininkai – 13. Po 6 projektus įgyvendins Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, po 5 – Kauno technologijos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas bei Fizinių ir technologijos mokslų centras. Finansavimą gaus po 2 Lietuvos energetikos instituto ir Vytauto Didžiojo universiteto projektus, po vieną projektą vykdys Inovatyvios medicinos centras, Klaipėdos universitetas ir Mykolo Romerio universitetas.
Daugiausia finansavimą laimėjusių projektų bus vykdoma, kuriant naujus gamybos procesus, medžiagas ir technologijas: 15 paraiškų skiriama 9,68 mln. eurų. Po 10 projektų bus finansuojama agroinovacijų ir maisto technologijų (6,25 mln. eurų) bei sveikatos technologijų ir biotechnologijų kryptyje (5,179 mln. eurų). Transporto, logistikos ir informacinių ir ryšių technologijų kryptyje bus finansuojamos 5 paraiškos (2,86 mln. eurų), energetikos ir tvarios aplinkos kryptyje – 4 paraiškos (2,22 mln. eurų), įtraukios ir kūrybingos visuomenės kryptyje – 3 paraiškos (1,59 mln. eurų).
Parengta pagal Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus pranešimus