Šiais metais netekome profesoriaus habilituoto fizinių mokslų daktaro Romo Šarmaičio. Šiltą liepos dieną jis mirė, eidamas 79-uosius metus. Netekome kolegos, ilgamečio Chemijos (tuometinio Lietuvos Mokslų Akademijos Chemijos ir cheminės technologijos) instituto mokslo darbuotojo, Konversinių dangų laboratorijos vadovo, UAB „Chromtech“ generalinio direktoriaus.
Asmeninio archyvo nuotr
R. Šarmaičiui buvo suteiktas nusipelniusio išradėjo vardas, už mokslinę veiklą jam paskirta valstybinė premija. Mokslininkas buvo JAV Galvanostegų draugijos narys, aukščiausios kvalifikacijos chemikas, ilgai dirbęs cinko, konversinių ir chromo dangų gavimo bei jų diegimo į gamybą srityje.Anot paties profesoriaus, jis nuo jaunų dienų susidomėjo chemijos mokslais. Turėjo puikius šios srities mokytojus: šviesaus atminimo akademiką Juozą Matulį, mokslininkus A. Viščinienę, J. Kriaučiūną, Z. Kaikarienę, E. Jasinskienę. Romo Šarmaičio mokslinę veiklą ypač lėmė tuometinis LMA prezidentas akad. Juozas Matulis, kuris dar 1948 m. apibrėžė pagrindinę Lietuvos chemijos mokslo kryptį – elektrochemiją ir kartu su profesoriumi R. Višomirskiu aktyviai dalyvavo Konversinių dangų laboratorijos mokslinėje veikloje.
Visus profesoriaus Romo Šarmaičio darbus, kurių yra labai daug – knygas, mokslinius ir mokslo populiarinimo straipsnius, pranešimus konferencijose ir simpoziumuose, mokslo tiriamųjų darbų ataskaitas, išradimų aprašymus, patentus, vadovavimą disertantams – nuo pirmojo („Geležies jonizacijos proceso kinetika“, 1965 m.) iki paskutiniojo („Konversinių silikatinių plėvelių ant cinko formavimas ir jų savybių tyrimas“), kurio vadovas jis buvo, galima vertinti kaip universalios veiklos pavyzdį. Iš jo reikia mokytis, kaip derinti mokslinius, taikomuosius ir praktinius tyrimus, o jų rezultatus diegti gamyboje. Romas Šarmaitis buvo technologinių procesų, kurie sėkmingai įdiegti didžiausiose Rusijos automobilių gamyklose („VAZ“, „KamAZ“, „GAZ“ ir kt.) bendraautoris. Konversinių dangų laboratorijos darbuotojai bendradarbiavo su Uralo mokslinių tyrimų chemijos institutu chromatavimo procesų ir chromo junginių tyrimuose bei Pervouralsko chromo junginių gamykla cinko chromatavimo kompozicijų gamyboje.
1986 m. Vilniuje įvyko tarptautinės elektrochemikų sąjungos (ISE) konferencija, kurioje dalyvavo ir šios sąjungos prezidentas prof. Bernhardt Patrick John O’Mara Bockris. Jos metu užmegzti ryšiai su žymiausiais pasaulio elektrochemikais. Prof. Romas Šarmaitis bendradarbiavo su Osakos prefektūros universiteto profesoriumi Tadao Hayasahi, JAV plieno kompanijos „LTV STEEL“ tyrimų direktoriumi dr. Steponu Matu, Amerikos galvanostegijos draugijos (AESF) darbuotojais dr. N. V. Mandich ir direktoriumi H. Schumacheriu, su Didžiosios Britanijos Metalų apsaugos nuo korozijos instituto prezidentu prof. Deividu Gabe, žymiuoju chromatavimo specialistu dr. Patric Benaben iš Prancūzijos ir kt. Mokslinė draugystė Romą Šarmaitį siejo su buvusiais Chemijos instituto moksliniais darbuotojais, išvykusiais dirbti į JAV, firmos „MacDermit“, kurioje ne kartą lankėsi, atstovais dr. Levu Derešu ir dr. Saba Jakobson. 2005–2015 m. jis buvo mokslo darbų leidinio „Transactions of the Institute of Materials Finishing“ redkolegijos narys.
Prof. Romas Šarmaitis kartu su akademiku Juozu Matuliu vadovavo chromatavimo proceso tyrimams, buvo septynių disertacijų (Jono Motiejūno, Vidmanto Dikinio, Valentinos Vilutienės, Vladimiro Rozovskio, Romo Rekerto, Aloyzo Sudavičiaus, Vygando Lazausko) mokslinis vadovas.
Mokslinė veikla buvo svarbiausia Romo Šarmaičio gyvenimo dalis. Jo tyrimų duomenys apibendrinti daugiau nei 80 mokslinių straipsnių ir tezių bei svarbiausiame darbe – habilituoto chemijos daktaro disertacijoje „Cinko sąveikos su Cr(VI) tirpalais dėsningumai ir jų taikymas metalų chromatavimo procesuose“, kurią apgynė 1989 m. spalio 19 d. tuometiniame Chemijos ir cheminės technologijos institute. 1990 m. R. Šarmaičiui suteiktas profesoriaus mokslinis vardas.
Profesorius vadovavosi Nobelio premijos laureato Piotro Kapicos mintimi, kad mokslas turėtų būti siejamas su gyvenimu, kuris reikalingas, kad kurtum mokslą, o šis – kad pats gyventum ir kiti gyventų. Jam ypač tiko ši sentencija: „Pinigai – dulkės, apranga – pelenai, o protas – kapitalas.“ Ilgametė pažintis su Romu Šarmaičiu mums atskleidė jo asmenybės bruožus: jaunatviškos išvaizdos, visada tvarkingai ir stilingai apsirengęs, pasitempęs, energingas, darbštus, nuolat užimtas. Vertinantis ir saugantis vidinę laisvę ir nepripažįstantis rėmų, varžančių šios laisvės raišką. Visada einantis savo pasirinktu keliu, atsparus psichologiniam spaudimui, pareigingas ir organizuotas.
Romas Šarmaitis sukaupė nemažą biblioteką. Jis vertino gerą literatūrą, dailės kūrinius, teatrą, gerus kino filmus, mėgo keliauti. Mūsų mokslo darbų vadovas visada palaikė laboratorijos bendradarbių iniciatyvas, padėjo spręsti ne tik iškilusias mokslines, bet ir bendradarbių gyvenimo problemas. Daug dėmesio skyrė savo tėvams. Buvo vedęs, turėjo du sūnus.
Nuo jaunystės Romas mėgo lietuvišką estradą. Ypač žavėjosi Mikalojaus Noviko ir Antano Saulyno daina „ Žalioj stotelėje“:
Būti jaunam šaunu, žengti pirmyn šaunu,
Aš į pasaulį einu…
Žalioj stotelėje beržai sėkmės man linki,
Beržų linkėjimai žali, žali.
Gal tai ir simboliška, nes Romas Šarmaitis gimė gegužės 11 d. (1939 m.). Tai metas, kai sužaliuoja beržai.
Doc. dr. Valentina Vilutienė, dr. Alma Ručinskienė