Kaune atidengtas paminklas A. J. Greimui

Gruodžio 18 d. Kaune, netoli K. Donelaičio g. 52-uoju numeriu pažymėto namo, atidengtas paminklas žymiajam semiotikui profesoriui Algirdui Juliui Greimui.

22 Kasponis GREIMO 100MECIO ZENKLAI1
Leidinio „Algirdo Juliaus Greimo 100-mečio ženklai“ viršelis

Šio paminklo iniciatoriai buvo Lietuvos sąjūdžio Kauno taryba ir Lietuvos mokslininkų sąjungos Tarpdisciplininės muzikologijos grupės vadovas profesorius Karolis Rimtautas Kašponis.

Pasaulyje žinomas kalbininkas, mitologas, vienas žymiausių šiuolaikinės semiotikos atstovų Algirdas Julius Greimas gimė 1917 m. kovo 9 d. Tuloje (Rusija), mirė 1992 m. vasario 27 d. Paryžiuje. Jo tėvas Julius Greimas (gimęs 1882 m.) buvo mokytojas. Motina Konstancija Mickevičiūtė-Greimienė, gimusi 1886 m. – tarnautoja. Pirmojo pasaulinio karo metais Greimų šeima pasitraukė į carinės Rusijos gilumą, gyveno Tuloje, kur tėvas mokytojavo lietuvių pabėgėlių mokykloje. 1919 m. šeima grižo į Lietuvą. J. A. Greimas iki 1927 m. mokėsi Kupiškio progimnazijoje, vėliau 1929–1931 m. gyveno Šiauliuose, lankė berniukų gimnaziją. Marijampolėje baigė Rygiškių Jono gimnaziją.

1934–1935 m. studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete, o 1936–1939 – kalbotyrą Grenoblio universitete. Grįžęs į Lietuvą 1939 m. atliko karinę tarnybą ir 1940 m. tapo atsargos leitenantu. 1940–1944 m. gyveno Šiauliuose, mokytojavo Mergaičių gimnazijoje ir Prekybos institute. Buvo Tautinės lietuvių studentų korporacijos „Neo-Lithuania“ narys, priklausė Lietuvos šaulių sąjungos kultūrininkų būreliui. A. J. Greimo 100-osios gimimo metinės įtrauktos į UNESCO sukakčių sąrašą. LR Seimas 2017 metus paskelbė Algirdo Juliaus Greimo metais.

Vytauto Didžiojo universitetas garsėjo aukštos kvalifikacijos pedagogais. Valstybinę teisę A. J. Greimui dėstė universiteto rektorius M. Riomeris, Paryžiaus politinių mokslų mokyklos auklėtinis, 1932 m. Lietuvai atstovavęs teisėjas Hagos tarptautiniame tribunole. Logiką dėstė filosofas V. Sezemanas, parašęs aukštosioms mokykloms skirtą šio dalyko vadovėlį, išleidęs knygą „Estetika“. Finansų mokslo dėstytojas buvo pirmasis Lietuvos banko valdytojas, Lietuvos valstybės piniginio vieneto – lito, vieno tvirčiausių piniginių vienetų tuometinėje Europoje pagrindėjas V. Jurgutis. Statistikos pratyboms vadovavo ekonomistas J. Bučas, studijavęs Kauno, Londono, Frankfurto prie Maino universitetuose, vėliau tapęs Vilniaus universiteto rektoriumi.

 

Čia tiktų priminti Greimo teiginį, kad semiotika yra lygintina su formaliosiomis kalbomis – logika, matematika. Visiškai natūralu ir tikėtina, kad A. J. Greimui šių dalykų turinys turėjo reikšmės, kai jis dėjo semiotikai pagrindus. Taigi, tie keturi pirmieji semestrai turėjo svarbios reikšmės būsimojo mokslininko ateities studijoms. A. J. Greimas su didele atsakomybe vėliau pareiškė, kad atsivežė iš Lietuvos į Paryžių beveik viską. O kai jo vėliau paklausė, ką jam davė Paryžius, jis drąsiai atsakė: „Aš daviau save Paryžiui.“ Prieš mirtį paskutinis A. J. Greimo pageidavimas buvo jį palaidoti Kaune, šeimos kape. Šis jo prašymas buvo įvykdytas.

22 Greimo paminklas Kaminskas
Paminklo atidengimo iškilmėse dalyvavo (iš kairės): doc. Rimantas Astrauskas, doc. Romaldas Misiukevičius, prof. Dainius Kučinskas, skulptorius Stasys Žirgulis, prof. Petras Bingelis, prof. Karolis Rimtautas Kašponis, dr. Raimundas Kaminskas, prof. Arimantas Dumčius, LR Seimo narys dr. Arūnas Gelūnas, Romualdas Jakubonis

Dr. Raimundas Kaminskas, prof. Karolis Rimtautas Kašponis

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.