Didinami atlyginimai mokslo darbuotojams. Seimas priėmė Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus (projektas Nr. XIIIP-1423(2), kuriais nusprendė 20 proc. padidinti pareiginės algos koeficientų ribas mokslo darbuotojams. Pagal priimtas pataisas pareiginės algos koeficientai nuo 2018 m. sausio 1 d. instituto direktoriams sieks nuo 8,62 iki 15,37 (vietoj 7,18–12,81), instituto mokslinio sekretoriaus – nuo 6,47 iki 12,37 (vietoj 5,39–10,31), vyriausiojo mokslo darbuotojo – nuo 7,42 iki 13,36 (vietoj 6,18–11,13), vyresniojo mokslo darbuotojo – nuo 6,47 iki 10,38 (vietoj 5,39–8,65), mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo – nuo 6,47 iki 7,9 (vietoj 5,39–6,58), jaunesniojo mokslo darbuotojo – nuo 4,31 iki 5,45 (vietoj 3,59–4,54). Naujoms nuostatoms įgyvendinti 2018 m. papildomai reikės 2,7 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
Didinti „Investuok Lietuvoje“ finansavimą. Užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ pastangomis 2017 m. Lietuvoje buvo pritraukta apie 200 mln. eurų investicijų, o investuotojų sumokami mokesčiai per metus siekia apie 50 mln. eurų, per metus sukuriama 4 tūkst. naujų gerai apmokamų darbo vietų. Todėl Seimo nariai Mykolas Majauskas ir Žygimantas Pavilionis pasiūlė didinti 2018 metų valstybės biudžeto asignavimus Ūkio ministerijai 1 mln. eurų, kurie būtų nukreipti „Investuok Lietuvoje“ pajėgumui didinti.
Įmonėje „Investuok Lietuvoje“ dirba 90 apdraustų darbuotojų, iš kurių 65 tiesiogiai dirba su užsienio investicijomis. Tai reiškia, kad vienas darbuotojas per metus į Lietuvą atveda apie 3 mln. eurų investicijų ir sukuria apie 70 gerai apmokamų darbo vietų. Pasiūlymą palaikė Seimo nariai: Aušrinė Armonaitė, Rasa Budbergytė, Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narys Rimantas Sinkevičius ir frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Juozas Imbrasas. Papildomą 1 mln. eurų planuojama skirti iš naujai pritrauktų investuotojų sumokėtų mokesčių į Lietuvos valstybės biudžetą.
Dėl vasaros laiko taikymo. Seimas, 76 parlamentarams balsavus už, 7 – prieš ir tiek pat susilaikius, priėmė nutarimą „Dėl vasaros laiko taikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje“. Priimtu teisės aktu Seimas, remdamasis jau atliktomis studijomis Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje dėl 2001 m. sausio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/84/EB dėl vasaros laiko susitarimų nuostatų poveikio gyventojų sveikatai, taip pat energetikos, transporto, aplinkos, finansų, turizmo ir žemės ūkio sektoriams, nutarė pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pradėti konsultuotis su Europos Komisija dėl galimybės pakeisti minėtos direktyvos nuostatas, suteikiant galimybę kiekvienai Europos Sąjungos valstybei narei pačiai apsispręsti dėl vasaros laiko taikymo jos teritorijoje, atsižvelgiant į vasaros laiko poveikio analizės rezultatus. Šių metų balandį buvo vykdyta „Vilmorus“ apklausa, kurios rezultatai parodė, kad beveik 80 proc. gyventojų nepritaria laiko keitimui. Analogiškas klausimas keliamas Suomijoje ir Lenkijoje.
Geoterminės energijos panaudojimas. Gruodžio 21 d. Seime įkurta Geoterminės energijos rėmimo laikinoji grupė. Šios grupės tikslai – išbraukti šilumą iš požeminio karšto vandens gaminančią įmonę UAB „Geoterma“ iš privatizavimo programos, įtraukti geotermiją į Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją bei vystyti šią įmonę ir kaip atsinaujinančios energijos gamintoją, ir kaip mokslinių geotermijos tyrimų regioninį centrą, remiamą taip pat ir iš specialių Europos Sąjungos programų.
Kritikuoja ministro komentarus apie JAV sprendimą. Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Žygimantas Pavilionis ir Audronius Ažubalis kritikuoja viešojoje erdvėje pasirodžiusius užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus komentarus apie JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) sprendimą pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine.
Naujienų agentūros BNS išplatintame pranešime L. Linkevičius teigia, kad JAV turėtų vengti vienašališkų ir staigių sprendimų, o Artimųjų Rytų konfliktas privalo būti sprendžiamas dvišalių derybų pagrindu. Parlamentaro L. Kasčiūno teigimu, prieš 15 metų, kai vokiečių ir prancūzų politikai atvirai kalbėjo, kad Baltijos šalys yra neapginamos, todėl negali būti NATO narėmis, JAV ėmėsi vienašališkų veiksmų, kurie galiausiai Lietuvai atvėrė duris į NATO.
Seimo nario A. Ažubalio nuomone, minėti ministro L. Linkevičiaus pareiškimai yra eilinis bandymas „įtikti visiems“. Anot Seimo narių, Jeruzalės statuso klausimas yra jautrus tarptautinės politikos klausimas, tačiau tai nesuteikia teisės ministrui kritikuoti kitų suverenių valstybių, ypač mūsų svarbiausios strateginės partnerės, užsienio ir vidaus politikos sprendimus.
Tyrimas dėl parlamentaro G. Landsbergio. Seimo Etikos ir procedūrų komisija gruodžio 6 d. nusprendė pradėti tyrimą dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos nario Gabrieliaus Landsbergio, ar šis, būdamas Ekonomikos komiteto nariu ir priimdamas su energetika susijusius sprendimus, nepažeidė viešųjų ir privačių interesų, nors jo šeimos verslas yra susijęs su valstybės energetikos įmonės dukterine bendrove „NT valdos“. Seimo nario G. Landsbergio šeimos verslas – privačių darželių tinklas.
Valstybės valdomos įmonės „NT valdos“ patalpose (Gervėčių g. 4, Vilniuje) vykdoma Landsbergių šeimai priklausančios įmonės UAB „Karalienės Mortos mokykla“ ir UAB „Vaikystės sodas“ veikla. Dar 2013 m, kai G. Landsbergis dirbo Vyriausybės kanceliarijoje, valstybės valdomoje įmonėje „NT valdos“ buvo sudarytos išskirtinės sąlygos „Karalienės Mortos mokyklai“ vystyti privatų verslą. 2013 balandį be konkurso suteikta teisė įsteigti Landsbergių šeimai priklausantį privatų juridinį asmenį UAB „Karalienės Mortos mokykla“. „NT valdos“ be konkurso jai išnuomojo 1770 kv. m administracinį pastatą ir sudarė ilgalaikę (10 metų) valstybės valdomos įmonės turto nuomos sutartį. Patalpų nuomos kaina yra daug mažesnė nei rinkos – 3,8 euro už kv. m. Tai patvirtino ir „Lietuvos energijos“ audito tarnyba, atlikusi patalpų Gervėčių g. 4 nuomos ir turto valdymo auditą. Konstatuoti santykinai žemi nuomos sutarties su UAB „Karalienės Mortos mokykla“ pelningumo rodikliai.
2015 m. rugsėjo 11 d. bendrovės „NT valdos“ vadovas Olafas Martensas pasirašė sutartį su UAB „Karalienės Mortos mokykla“ vadove Austėja Landsbergiene dėl naujos mokyklos statybos bendrovės „NT valdos“ lėšomis. Šio projekto vertė – 7 mln. eurų. Valstybės įmonei „Lietuvos energija“ priklausanti įmonė pagal šią sutartį į privačios naujos mokyklos statybos projektą jau investavo daugiau kaip 270 tūkst. eurų.
Dėl elektroninės sveikatos sistemos kūrimo Lietuvoje. Seimas priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos elektroninės sveikatos sistemos (NESS) (NESS I, NESS II, ESPBI IS) kūrimo“, pritardamas komisijos atlikto tyrimo išvadoms dėl trijų Nacionalinės elektroninės sveikatos sistemos kūrimo etapų. Seimo Antikorupcijos komisija nustatė, kad visi trys elektroninės sveikatos sistemos projekto etapai buvo įgyvendinti netinkamai. Sistema iki šiol nepasiekė jai numatytų tikslų ir neteikia kokybiškų paslaugų. Išvadoje rašoma, kad dėl netinkamo NESS I projekto administravimo, nesant pakankamos projekto įgyvendinimo priežiūros bei kontrolės, jam skirtos lėšos buvo panaudotos neefektyviai. NESS II tikslai ir uždaviniai nebuvo įgyvendinti ir valstybė patyrė žalą. Komisija prašo Generalinę prokuratūrą įvertinti išvadoje minėtų asmenų galimą nusikalstamą veiką.
Dvigubos pilietybės klausimas. Seimo valdyba nusprendė sudaryti darbo grupę pasirengti referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimams spręsti. Darbo grupei vadovaus Seimo Pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius. Grupė tarsis dėl galimos referendumo datos, referendumui teikiamų Konstitucijos pataisų formuluočių, referendumo organizavimo ypatumų, reikalingų įstatymų projektų parengimo ir kitų susijusių klausimų, kad būtų rastas bendras sprendimas dėl dvigubos pilietybės referendumo organizavimo.