Jau trečią kartą teko dalyvavo mokslinio žurnalo „Kinijos agrarinės ekonomikos apžvalga“ (China Agricultural Economic Review) ir Tarptautinio maisto politikos tyrimų instituto (IFPRI) organizuojamoje metinėje konferencijoje, skirtoje Kinijos žemės ūkio konkurencingumo klausimams. Šių metų spalio 18–20 d. konferencija vyko Pekine.
Kinijos politinės konsultacinės konferencijos Nuolatinio komiteto narys ir Nacionalinio žemės ūkio ir kaimo plėtros tyrimų instituto (Kinijos žemės ūkio universitete) dekanas Xiwen Chen apžvelgė situaciją Kinijos ir tarptautinėse žemės ūkio produktų rinkose. Pagrindine šiuolaikinės Kinijos maisto ir žemės ūkio politikos problema tapo ne apsirūpinimas maistu (pagaminamų žemės ūkio produktų kiekis), o struktūrinės problemos – nepakankama arba perteklinė atskirų žemės ūkio produktų gamyba. Mokslininkas priminė, kad žemės ūkio ir maisto sektoriaus situaciją lemia gamtinės sąlygos ir ištekliai, populiacijos pokyčiai, techninė pažanga, parama ir prekyba.
Pastaraisiais metais Kinijos žemės ūkio produktų eksportas ir importas didėjo, tačiau išaugo prekybos deficitas. Pavyzdžiui, 2015 m. žemės ūkio produktų prekybos apimtis siekė apie 180 mlrd. JAV dolerių: eksportas – 70 mlrd., importas – 110 mlrd. JAV dolerių. Pagrindiniai importuojami žemės ūkio produktai: sojos pupelės, pieno produktai, grūdai, akvakultūros produktai ir aliejus. Akivaizdu, kad dauguma šių produktų yra susiję su žemės ūkio naudmenų plėtra.
Pagrindiniai eksportuojami produktai yra gėlavandenės akvakultūros produktai, daržovės, vaisiai, paukštiena ir koncentruotos vaisių sultys. Šie produktai sudaro 78 proc. maisto produktų eksporto apimties. Dauguma minėtų eksportuojamų produktų nesusiję su žemės ūkio naudmenomis. Žemas žemės produktyvumas (produkcijos vertė, tenkanti žemės ūkio naudmenų ploto vienetui) Kinijoje paaiškina konkurencingumo skirtumus tarp žemės ūkio produktų.
Tarptautinėse rinkose įvykę pokyčiai lėmė žemės ūkio produktų importo į Kiniją augimą. Per pastaruosius 10 metų Kinijos piniginio vieneto juanio vertė padidėjo 25 proc. Pastaraisiais metais sumažėjo energijos išteklių kainos, taigi ir transportavimo sąnaudos. Gamybos sąnaudos Kinijoje išaugo dėl darbo užmokesčio ir žemės kainų augimo. Be to, 2008 m. įvesta pagrindinių žemės ūkio produktų kainų reguliavimo programa. Visa tai didina skirtumus tarp žemės ūkio produktų kainų Kinijoje ir pasaulinėse rinkose.
Šiuo metu atskirose Kinijos provincijoje vykdoma paramos žemės ūkiui reforma, kurios metu siekiama atskirti paramą ūkininkams nuo kainų reguliavimo. Net ir padidinus Kinijos žemės ūkio konkurencingumą, tokių produktų, kaip sojos pupelės, paklausos patenkinti vien tik vietine gamyba nebūtų įmanoma dėl riboto žemės ūkio naudmenų kiekio. Todėl ūkininkų, vartotojų ir valstybės interesų derinimas išliks svarbus, užtikrinant Kinijos apsirūpinimą maistu.
Tarptautinio maisto politikos tyrimų instituto (IFPRI) direktorius dr. Shenggen Fan aptarė Kinijos žemės ūkio politikos problematiką globaliame kontekste. Pagrindiniai su žemės ūkio sektoriumi susiję iššūkiai yra vietinių ir pasaulinių grūdų kainų skirtumai, grūdų atsargų didėjimas, staigi urbanizacija, gamtos degradacija, mitybos disbalansas, maisto saugos klausimai. Šios problemos yra aktualios ne tik Kinijoje, bet ir daugelyje kitų pasaulio valstybių. Dėl vietinių ir pasaulinių kainų neatitikimo žemės ūkio produktų atsargos susidaro ne tik Kinijoje, bet ir tokiose valstybėse, kaip Indija ar Indonezija.
Pranešėjas išskyrė šiuo metu aktualiausias žemės ūkio politikos kryptis. Tai: inovacijų plėtra, žemės ūkio ir maisto sektoriaus, kaip integruoto vieneto, plėtra, gamybos ir vartojimo tendencijų kaita. Jis akcentavo, kad maisto kainų pokyčiai yra susiję su naftos kainomis. Pastaruoju metu mažėjanti naftos kaina reiškia, kad ateityje gali mažėti maisto produktų kainos. Alternatyvių energijos šaltinių plėtra turėtų užtikrinti šios tendencijos tęstinumą.
Prognozuojama, kad dėl klimato kaitos kukurūzų ir sojų derlingumas Kinijoje iki 2100-ųjų sumažės atitinkamai 3–12 proc. ir 7–19 proc. Todėl svarbu didinti ne tik auginamų kultūrų produktyvumą, bet ir jų maistinę vertę. Būtina išvesti sausrai ir karščiams atsparias augalų veisles. Tikslioji žemdirbystė padėtų tausoti gamtinius išteklius.
Gamybos masto problema išlieka aktuali, nes Kinijoje vyrauja gana smulkūs ūkiai. Siekiant užtikrinti Kinijos žemės ūkio sektoriaus gyvybingumą, svarbu užtikrinti šių ūkių veiklos pelningumą arba skatinti perėjimą prie alternatyvios (neagrarinės) veiklos. Subsidijos žemės ūkiui turėtų būti orientuotos į pajamų didinimą ir aplinkos kokybės palaikymą.
Dr. S. Fan pabrėžė būtinybę sukurti naują aprūpinimo maistu sistemą. Ši sistema siektų darnios plėtros tikslų ir atsižvelgtų į informacinių technologijų plėtros teikiamas galimybes, pertvarkant maisto tiekimo grandines. Technologijos turėtų skatinti techninę pažangą dviem kryptimis – didinti derlingumą ir tobulinti mitybą. Informacinės ir komunikacinės technologijos leistų sustiprinti gamintojų ir vartotojų bendradarbiavimą. Ypač svarbu užtikrinti mažą anglies pėdsaką turinčių maisto produktų, pavyzdžiui, paukštienos, vartojimą. Šiuos tikslus turėtų atspindėti į mitybos tobulinimą orientuota maisto politika.
Konferencijos plenariniame posėdyje kalbėjo ir Kalifornijos (JAV) universiteto profesorius Daniel A. Sumner bei Niukaslio (New Castle) universiteto profesorius Kenneth James Thomson. Prof. D. A. Sumner apžvelgė pasėlių draudimo politiką Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pasak profesoriaus, parama pasėlių draudimui iš esmės laikytina kainų palaikymo priemone. Prof. K. J. Thomson aptarė kaimo raidos teorinius aspektus ir kaimo politikos įgyvendinimo ypatumus Europos Sąjungos valstybėse.
Konferencijoje man teko apžvelgti Kinijos kiaulininkystės ūkių efektyvumo tyrimus ir dalyvauti apibendrinant konferencijos dalyvių pranešimus. Žurnale „China Agricultural Economic Review“ paskelbtas mano su Kinijos kolegomis parengtas straipsnis, kuriame apžvelgti demografinių pokyčių ir gamybos ryšių Kinijos kaimo vietovėse tyrimų rezultatai. Ši tema buvo aptarta ankstesnėje CAER-IFPRI konferencijoje.
Dr. Tomas Baležentis
Autorius yra Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas