2017 m. minime Reformacijos, kurios pradžia – 1517-ieji, 500 metų jubiliejų. Dėl šio visuomeninio, religinio ir kultūrinio judėjimo Renesanso epochoje tautų kalbomis kūrėsi ir plėtojosi raštija. Prūsijos kunigaikštystės, kur XVI a. buvo išspausdintos pirmosios knygos lietuvių kalba, valstybine religija buvo paskelbta liuteronybė. Bažnyčiose pamokslus sakyti ir giedoti buvo privaloma tikinčiųjų gimtosiomis kalbomis. Tai skatino maldų knygų ir religinių raštų lietuvių kalba leidybą.
1544 m. įkurtas Karaliaučiaus universitetas tapo svarbiu lietuvių evangelikų liuteronų dvasininkų, kartu ir lietuvių raštijos darbuotojų rengimo židiniu. Šio universiteto absolventas – evangelikų liuteronų kunigas, lietuvių raštijos kūrėjas – Danielius Kleinas 1653 m. išleido pirmąją lietuvių kalbos gramatiką lotynų kalba „Grammatica Lituanica“.
Povilas Fridrichas Ruigys – kitas labai svarbus lietuvių kalbos gramatikos autorius, taip pat Karaliaučiaus universiteto absolventas, vėliau kelerius metus dėstė šio universiteto Lietuvių kalbos seminare. Šis Mažosios Lietuvos kalbininkas gimė 1725 m. Valtarkiemyje, mirė 1781 m. Karaliaučiuje. Labiau žinomas jo tėvas Pilypas Ruigys (1675–1749) – pirmasis lietuvių liaudies dainų skelbėjas, Biblijos vertėjas ir giesmių autorius, kuris publikavo nemažai veikalų, tarp kurių ir „Lietuvių kalbos kilmės, būdo ir savybių tyrimą“ vokiečių kalba bei „Lietuvių–vokiečių ir vokiečių–lietuvių kalbų žodyną“. 1747 m. šiuos du veikalus, kartu su sūnaus Povilo Fridricho darbu „Lietuvių kalbos gramatikos pradmenys“, išleido Hartungo spaustuvė, veikusi Karaliaučiuje.
Pilypas Ruigys – vienas labiausiai išsilavinusių ir veikliausių to meto Rytų Prūsijos lietuvių inteligentų, mokėjęs vokiečių, graikų, lotynų, hebrajų kalbas. Jo veikalas „Lietuvių kalbos kilmės, būdo ir savybių tyrimas“ yra pirmoji istorinė studija apie lietuvių kalbą, jos kilmę ir pobūdį. Autorius akcentavo lietuvių kalbos savarankiškumą, jos savitumą.
Antrasis reikšmingas Pilypo Ruigio kalbotyros darbas – „Lietuvių–vokiečių ir vokiečių–lietuvių kalbų žodynas“ – beveik dvigubai didesnis ir geresnis, nei 1730 m. Halėje išleistas Fridricho Vilhelmo Hako žodynas.
Trečiasis leidybinio konvoliuto veikalas – Povilo Fridricho Ruigio „Lietuvių kalbos gramatikos pradmenys“ vokiečių kalba. Rengdamas šį darbą, P. F. Ruigys panaudojo tėvo surinktą medžiagą, rėmėsi anksčiau išleistu D. Kleino darbu, be to, ištyrė iki tol dar niekieno neaptartus dalykus: veiksmažodžių būtąjį dažninį laiką, būdvardžių bevardę giminę, taip pat aprašė lietuvių kalbos priegaides, detaliau suklasifikavo tarmes.
Tėvo ir sūnaus Ruigių kalbotyros darbai atkreipė vokiečių mokslininkų dėmesį į lietuvių kalbą, darė įtaką kitiems Mažosios Lietuvos kalbininkams. Jais naudojosi ir Kristijonas Gotlybas Milkus (1733–1807), kuris, iš esmės, tik papildęs Ruigių veikalus, toje pačioje Hartungo spaustuvėje 1800 m. išleido žodyną ir gramatiką.
2017 m. gruodžio 5 d. – 2018 m. sausio 8 d. vieno eksponato parodoje eksponuojamas 1747 m. leidybinis konvoliutas, kuriame publikuoti tėvo ir sūnaus Ruigių lietuvių kalbotyros veikalai. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomi du šio leidybinio konvoliuto egzemplioriai. Vienas iš jų paveldėtas su Vrublevskių bibliotekos rinkiniais, kitas rastas Antrojo pasaulinio karo pabaigoje vykusių ekspedicijų Karaliaučiaus krašte metu. Autorė yra Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyriaus darbuotoja