Loreta Asanavičiūtė – 23 m., Vilnius
Virginijus Druskis – 22 m., Ukmergė
Darius Gerbutavičius – 18 m., Vilnius
Rolandas Jankauskas – 22 m., Vilnius
Rimantas Juknevičius – 25 m., Marijampolė
Alvydas Kanapinskas – 39 m., Kėdainių raj.
Algimantas Petras Kavoliukas – 52 m., Utenos raj.
Vytautas Koncevičius – 50 m., Kėdainių raj.
Vidas Maciulevičius – 25 m., Vilnius
Titas Masiulis – 29 m., Kaunas
Alvydas Matulka – 36 m., Rokiškio raj.
Apolinaras Juozas Povilaitis – 54 m., Bliuviškiai
Ignas Šimulionis – 18 m., Vilnius
Vytautas Vaitkus – 48 m., Vilnius.
„Tai 14 Lietuvos vaikų – sūnų ir dukterų, tėvų ir mamų, brolių ir seserų, draugų, mylimųjų… jie, prieš 27 metus, žvarbų sausį, nepabūgę geležinių tankų, savo kūnais apgynė Lietuvos laisvę.
14 tuščių ir šaltų kėdžių – tai 14 niekada į namus negrįžusių sūnų ir dukterų, kurių kėdės prie Kūčių vakarienės visada liks tuščios. 50 metrų spygliuotos vielos – tai 50 Lietuvos nelaisvės metų, 50 metų spygliuotuose okupantų gniaužtuose. 14 degančių žvakių – tai šviesa, laisvė ir viltis, kurią dovanojo mums šie drąsūs Lietuvos vaikai. Degančios liepsnos – tai drąsa, ryžtas ir darbai – jau MŪSŲ darbai, tęsiantys krauju iškovotą šviesią Lietuvos istoriją. Ambicingą, gražią ir šviesią istoriją.“
Šiais žodžiais sausio 12 d. rytą pradėjo Aleksandro Stulginskio universiteto Studentų atstovybė (ASU SA), pagerbdama 1991 m. sausio 13 d. prie Televizijos bokšto už Lietuvos laisvę žuvusias aukas. Čia studentai surengė socialinę akciją „Prisiminkim“. Prie akcijos prisidėjo bei žvakutes aukų garbei uždegė ir universiteto vadovai, dėstytojai, darbuotojai. Laisvės gynėjus visą dieną primins prieš centrinius Universiteto rūmus sustatytų 14 tuščių kėdžių su aukų vardais, apjuostų spygliuota viela, simbolizuojančia iš okupacijos gniaužtų išsivadavusią Lietuvą.
Prie Televizijos bokšto žuvo 14, buvo sužeista per 600 taikių ir neginkluotų žmonių. „Aš, kaip ir daugelis mano bendraminčių, esu gimusi jau po kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių, todėl mums tie įvykiai – ne išgyventa tragiška praeitis, kurią galbūt norisi pamiršti, o didinga istorija, kurią norisi prisiminti ir įamžinti, – sako akcijos iniciatorė, ASU SA prezidentė Liveta Budreckytė. – Tokios dienos priverčia susimąstyti, ką turime, ką ir kieno dėka privalome branginti, vertinti ir saugoti. Tikiuosi, kad mūsų kartoms tokių išbandymų neteks, bet jeigu būtų – elgtumėmės taip pat drąsiai, kaip elgėsi tie žmonės prieš 27 metus. Tikiu, kad, ištikus bėdai, grįžtų ne vienas lėktuvas, traukinys ar laivas, sausakimšas emigravusių mūsų tautiečių.“ Autorė yra ASU Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus