Studentams didės socialinės stipendijos, plėsis jas gaunančiųjų ratas. Gerinant studijų sąlygas, kitais metais studentams numatoma didinti socialines stipendijas. Jos didės 9,5 euro – iki 133 eurų, tam numatoma papildomai skirti 400 tūkst. eurų. Taip pat siekiama plėsti stipendijų gavėjų ratą.
„Viena iš labai svarbių aukštojo mokslo pertvarkos darbų krypčių, tiesiogiai susijusi su studentais, – kokybiškų studijų prieinamumo didinimas. Tai reiškia pirmiausia socialinės paramos – socialinės stipendijos – didinimą tiems, kuriems jos reikia, kad galėtų studijuoti. Taip pat numatoma peržiūrėti studentiškų paskolų sistemą, kad ji būtų kuo palankesnė siekiant atsidėti studijoms“, – sako švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas.
Greta socialinės paramos studijuojantiems numatoma įgyvendinti nemokamo bakalauro studijas – šiam tikslui 2018 m. papildomai skiriama 1,9 mln. eurų. Taip pat gabiam Lietuvos jaunimui bus sudaromos sąlygos gauti valstybės finansavimą studijoms stipriausiose pasaulio aukštosiose mokyklose, įsipareigojant pritaikyti įgytas žinias ir apibrėžtą laiką dirbti Lietuvoje. Numatomas naujas studijų modelis – atskirose kryptyse bakalauro studijos bus trumpesnės ir intensyvesnės, nuo 4 metų trumpės iki 3 metų.
Europos Komisija prisidės finansuojant pedagogų rengimo centrų steigimą. Europos Komisija patvirtino Švietimo ir mokslo ministerijos 150 tūkst. eurų paraišką ir finansuos pedagogų rengimo institucijų bendradarbiavimo ir konsultavimo veiklas. Planuojamos veiklos apims konsultacijas – kaip turi veikti efektyvus institucinis bendradarbiavimas, kokių institucijų tinklas užtikrintų aukščiausią pedagogų rengimo kokybę pirminio pedagogų rengimo institucijose (universitetuose) ir skatintų tęstinį profesinį tobulėjimą po studijų.
Europos Komisijos finansavimas skirtas konsultacijoms su užsienio ekspertais iš geriausias pedagogų rengimo sistemas sukūrusių ES šalių. Nauji pedagogų centrai kuriami Vilniaus, Vytauto Didžiojo ir Šiaulių universitetuose. Numatoma, kad jau 2018 m. priėmimas vyks į šiuos tris universitetinius mokytojų rengimo centrus, taip pat plėtojant su universitetiniais centrais suderintas kolegines pedagogikos studijas. Aukštosios mokyklos plačiau įsitrauks ir į veiklas, susijusias su jau dirbančių pedagogų kompetencijų tobulinimu.
Naujas profesinio mokymo valdymo modelis. Gruodžio 14 d. Seimui priėmus naujas profesinį mokymą reglamentuojančias įstatymų (Profesinio mokymo, Švietimo, Užimtumo, Mokslo ir studijų, Viešųjų įstaigų) pataisas, palaipsniui keisis profesinių mokyklų valdymas ir finansavimas jas pertvarkant į viešąsias įstaigas, o mokinių priėmimas bus planuojamas įvertinus darbo rinkos poreikius ir nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos sistemos informaciją.
Įstatymas įtvirtina kiekvienoje profesinėje mokykloje veiksiančios Tarybos institutą, kuriame pusę atstovų sudarys verslo atstovai, juos įtraukiant ir į mokymo turinio formavimo, teikiamų mokymo paslaugų kokybės valdymo procesus. Įstatymų pataisomis įtvirtinama kas 5 metus atlikti mokymo įstaigų išorinį vertinimą, orientuojantis į kokybinius rodiklius.
Apibrėžiama, kiek kartų valstybės lėšomis galima įgyti profesinę kvalifikaciją. Tačiau, mokant už profesinio mokymo paslaugas privačiomis lėšomis, įkainiai negalės būti didesni nei už tas pačias paslaugas moka valstybė. Lietuvoje veikia 70 valstybinių profesinio mokymo įstaigų. Parengta pagal Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus pranešimus