„Paskutinio prioriteto“ akcija
Lietuvos Respublikos Prezidentei D. Grybauskaitei pasirašius 2018 metų valstybės biudžetą, gruodžio 21 d. 12.05 val. suskambėjo Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčios varpai. Į judėjimą „Paskutinis prioritetas“ susibūrę mokslininkai ir dėstytojai taip skelbė pavojų aukštajam mokslui.
„Šv. Jonų bažnyčios varpas skamba tik keliais atvejais – per Vasario 16-ąją ir labai svarbių Universiteto švenčių proga, – teigė Vilniaus universiteto docentė Rūta Žiliukaitė. – Tačiau šiandien varpas skelbia pavojų – esant tokiam biudžetui, aukštasis mokslas toliau skurs ir nyks. Nė viena iš valdžios institucijų neatsižvelgė į mokslininkų reikalavimus, tad nelieka nieko kito, kaip skambinti pavojaus varpu ir taip dar kartą pranešti visai Lietuvos visuomenei apie susidariusią kritinę padėtį Lietuvos mokslo ir studijų srityje. Tikimės, kad skambantis pavojaus varpas padės pabudinti politikų sveiką protą ir sąžinę, suprasti, kad, be investicijų į mokslą ir studijas nebus gerų mokslo pasiekimų. Savo ruožtu – be gerų mokslo pasiekimų nebus gerų universitetinių studijų, o be gerų universitetinių studijų išnyksime kaip tauta.“
Humanitarinių ir socialinių mokslų asociacijos ragino Prezidentę D. Grybauskaitę grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti kitų metų valstybės biudžetą. Kreipimąsi pasirašė: Lietuvos fenomenologų draugijos prezidentas prof. dr. Dalius Jonkus, Lietuvos filosofų draugijos prezidentė dr. Audronė Žukauskaitė, Lietuvos kriminologų asociacijos pirmininkas dr. Algimantas Čepas, Lietuvos lyginamosios literatūros asociacijos kolegijos pirmininkė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, Lietuvos politologų asociacijos vardu – doc. dr. Liutauras Gudžinskas, Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė dr. Neringa Grigutytė, Lietuvos sociologų draugijos ir religijotyrininkų draugijos prezidentė prof. dr. Milda Ališauskienė, Lietuvos taikomosios kalbotyros asociacijos prezidentė prof. dr. Meilutė Ramonienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė dr. Lina Leparskienė.
Mokslininkų asociacijos motyvavo, kad 2017 m. gruodžio 12 d. Seimo priimtame ateinančių metų valstybės biudžete numatyta nepakankamai lėšų mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams kelti. Nepaisant reikšmingo ekonomikos augimo Lietuvoje, leidusio pastaruoju metu priartėti prie BVP vienam gyventojui Europos Sąjungos vidurkio, mokslininkų ir dėstytojų atlyginimai išlieka vieni mažiausių visoje ES. Pagal oficialius „Sodros“ duomenis, mokslininkai ir dėstytojai Lietuvoje uždirba mažiau už kur kas žemesnę kvalifikaciją turinčius viešojo sektoriaus darbuotojus.
„Susiklosčiusi padėtis yra tikrai pavojinga, – sakė VU docentas Liutauras Gudžinskas. – Kuo ilgiau bus delsiama, tuo sunkiau bus sustabdyti vis gausesnį talentų nutekėjimą svetur ir pasitraukimą į kitus ekonomikos sektorius. Seimo numatyti papildomi 22,6 mln. eurų mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams kelti menkai taiso padėtį. Švietimo ir mokslo ministerija iki šiol nesugebėjo nei aiškiai pagrįsti, kiek didės atlyginimai, nei nurodyti būdus, kaip šie pinigai bus paskirstyti. Nepaisant šio finansavimo padidinimo, ir taip nepakankama aukštojo mokslo (ir apskritai visos švietimo sistemos) finansavimo dalis nuo biudžeto ir BVP dar labiau mažėja.“
Mokslininkai reikalauja, kad 2018 m. atlyginimai didėtų 50 proc., o per trejus metus – padvigubėtų. Svarbu, kad būtų sprendžiamos mokslo finansavimo problemos ir būtų ne nuolat reformuojama, bet galų gale užbaigta aukštojo mokslo reforma.
Akcijos išvakarėse, gruodžio 20 d., Lietuvos mokslininkų sąjungoje įvykusiame susitikime su jos organizatoriais aptarta akademinių asociacijų susitelkimo ir konkrečių veiksmų derinimo būtinybė, ruošiantis valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtam visuotiniam Lietuvos mokslininkų suvažiavimui, planuojamam 2018 m. gegužės viduryje, bei XVI Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumui, planuojamam tų pačių metų rudenį.
Seimo sprendimas: Lietuvos sporto universitetą prijungti prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto
Seimas, 70 parlamentarų balsavus už, 4 – prieš ir 2 susilaikius, po svarstymo pritarė siūlymui reorganizuoti Lietuvos sporto universitetą. Po svarstymo pritarta, kad Lietuvos sporto universitetas būtų reorganizuotas prijungiant prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša atkreipė Seimo narių dėmesį į Lietuvos sporto universiteto sąsajas su sveikatos mokslais: „Mano rankose yra 2017–2018 metų duomenys. Štai pirmoji studijų pakopa – bakalauro studijos: sportui tenka 47 proc., sveikatos mokslams – 33 proc. Antroji pakopa yra magistrantūra. Joje sportui tenka 16 proc., sveikatos mokslams – 42 proc. Kalbant apie doktorantūros studijų suartėjimą su sveikatos mokslais, biomedicinos mokslams tenka 65 proc., socialiniams – 35 proc.“
Nutarimo projektu siūloma Lietuvos sveikatos mokslų universitetui ir Lietuvos sporto universitetui iki 2018 m. kovo 1 d. Seimui pateikti universitetų reorganizavimo planą ir reorganizavimo sąlygas.
Įregistruota Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis
2017 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija kolektyvinių sutarčių registre įregistravo Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį (2017-11-22 registracijos Nr. PV3-61), kurią 2017 m. lapkričio 6 d. pasirašė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius, Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas, Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė Jūratė Voloskevičienė, Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Ramutė Minkevičienė, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Asta Marytė Lapinskienė, Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis.
Doc. dr. Rūta Žiliukaitė, doc. dr. Liutauras Gudžinskas