Praėjusių metų pabaigoje iš Amerikos į Anykščius atsiųsta tautiečio, garsaus gydytojo, mokslininko, visuomenininko, šviesaus atminimo profesoriaus dr. Juozo Meškausko asmeninė biblioteka.
22 dėžėse ne tik knygos, bet ir periodiniai leidiniai, įvairi korespondencija, padėkos raštai, skaitytų pranešimų tekstai, straipsnių ir knygų rankraščiai, oficialių dokumentų kopijos, jo išsilavinimą, profesinę ir visuomeninę veiklą liudijantys dokumentai. Daugiau kaip 700 fizinių vienetų leidinių nuo šiol bus saugomi Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje.
Asmeninės bibliotekos savininko gyvenimo ir veiklos bruožai
Prof. dr. J. Meškausko asmenybės portretas – didingas ir gana sudėtingas. Jis gimė 1906 m. Vajėšių kaime (Anykščių r.) ūkininkų šeimoje, mokėsi Debeikių pradžios mokykloje, 1923 m. baigė Anykščių vidurinę mokyklą, 1923–1927 m. mokėsi Ukmergės gimnazijoje, 1927–1933 m. studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultete ir įgijo gydytojo išsilavinimą.
Dar būdamas moksleiviu, jis įsitraukė į ateitininkų veiklą, nes ši organizacija atitiko jo religinius idealus. Nuo 1929 m. J. Meškauskas buvo ateitininkų, „Gajos“ korporacijos pirmininkas, nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universiteto studentų ateitininkų sąjungos pirmininkas. 1929 m. gruodį už ateitininkų veiklą jis buvo suimtas ir 44 dienas kalintas Varniuose.
1937 m. gydytojas apsigynė disertaciją „Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų ankstyvos diagnozės ir gydymo klausimu“ ir gavo medicinos daktaro laipsnį. 1938 m. stažavosi Vienoje (Austrija) ir Berlyne (Vokietija). 1939–1941 m. Juozas Meškauskas buvo Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto privatdocentas ir docentas, 1941–1944 m. – profesorius, Vidaus ligų klinikų vedėjas ir paskutinis VDU Medicinos fakulteto dekanas. Jis pirmasis pradėjo dėstyti gastroenterologijos kursą studentams.
Hitlerinės okupacijos laikotarpiu Juozas Meškauskas priklausė slaptam sukilimo komitetui. Jo iniciatyva Medicinos fakultetas veikė ir tuo metu, kai vokiečių okupacinė valdžia studijas universitete nutraukė. Kaip universiteto Senato narys jis 1942 m. buvo kalinamas už tai, kad atsisakė leisti vokiečiams mobilizuoti studentus į karinę tarnybą.
1944 m. vasarą, lydėdamas vokiečių evakuojamą Medicinos fakulteto turtą, dekanas pasitraukė į Vokietiją. Berlyne jis buvo paskirtas Kempfenhauzo (Kempfenhauzen am Starnberger See) vokiečių ligoninės Vidaus ligų skyriaus vedėju. Vėliau jam teko vadovauti Vidaus ligų skyriui karo pabėgėlių ligoninėje Augsburge.
Nuo 1949 m. vasaros Juozas Meškauskas įsikūrė ir iki gyvenimo pabaigos gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose. Gavęs teisę verstis privačia gydytojo praktika, dirbo gydytoju Čikagoje (Ilinojaus valstija), rūpinosi lietuvių gydytojų aklimatizacija. 20 metų dirbo Alkoholikų ir narkomanų gydymo institute medicinos direktoriumi.
Profesorius aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje: 1946–1948 m. buvo Lietuvių tremtinių gydytojų sąjungos pirmininkas, 1949 m. – Tarptautinės tremtinių gydytojų sąjungos komiteto narys, 1949–1957 m. – Ateitininkų federacijos tarybos pirmininkas, Ilinojaus valstijos lietuvių gydytojų draugijos pirmininkas, Lietuvių medicinos muziejaus Čikagoje garbės kuratorius. Be to, jis buvo Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys, dirbo Amerikos lietuvių taryboje, Vyriausiajame Lietuvos išlaisvinimo komitete, Lietuvių krikščionių demokratų sąjungoje.
Prof. dr. Juozo Meškausko leidybinė veikla
Per visą savo ilgametę gydytojo praktiką J. Meškauskas išspausdino nemažai medicinos mokslinių straipsnių, buvo Amerikos lietuvių laikraščių „Draugas“, „Tėvynės sargas“ ir „Lietuvių enciklopedijos“ bendradarbis. Patarimais ir pinigais prisidėjo prie Nepriklausomos Lietuvos seimų protokolų išleidimo Čikagoje. 1989 m. „Kseroksu“ buvo išspausdinta 18 tomų po dešimt kopijų (pastaba: „Kseroksas“ – dauginimo, kopijavimo prietaisas). Profesorius išsaugojo savo asmeninėje bibliotekoje vieną iš tų dešimties komplektų.
J. Meškauskas dirbo su korporacijos „Gaja“ nariais, vėlesnių kartų išeiviais, daug rašė politikos, ideologijos klausimais. Mokslininkas parengė ir išleido keletą medicinos knygų: „Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ankstyvos diagnozės ir gydymo klausimu“ (Kaunas, 1937); „Diabeto problema ir jo gydymas dabartiniu metu“ (Kaunas, 1939); „Žalių vaisių ir daržovių dieta vidaus ligose“ (Kaunas, 1939); „Elektrokardiografijos pagrindai“ (Vokietija, Nördlingen, 1947); „Gimdymų kontrolės klausimas“ (Roma, Italija, 1964); „Medicina senovės Lietuvoje ir vėlesniais laikais“ (Roma, Italija, 1987). Kartu su Vytautu Bagdanavičiumi dr. J. Meškauskas parengė leidinį „Kuršaičio palikimas lietuvių šviesuomenėjė“ (Čikaga, 1983).
medicinos istorija“
Svarbiausias profesoriaus darbas – „Lietuvos medicinos istorija“ (Čikaga, 1987) – daugiau kaip 800 puslapių apimties veikalas, kurį išleido Pasaulio lietuvių gydytojų sąjunga. Knygoje pateikta daug įdomios ne vien medicinos ar istorijos specialistams medžiagos, ypač besidomintiems nepriklausomos Lietuvos pagrindinių institucijų veikla. Profesoriaus parengtame leidinyje plačiai nušviesti Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto darbai, aprašoma Sveikatos departamento veikla, įvairių draugijų įnašas. Monografijoje atskleistas lietuvių gydytojų dalyvavimas Lietuvos nepriklausomybės atkūrime, pateikta nemažai statistinių duomenų apie medicinos darbuotojų tremtį.
Profesoriaus asmeninė biblioteka
Profesoriaus biblioteką sudaro daugiausia moksliniai leidiniai: „Lietuvių enciklopedija“ (Bostonas, 37 t.), serijos „Krikščionio gyvenimas“ knygos (Čikaga, 20 t.), „Steigiamojo Seimo darbai“ (Čikaga, 18 t.), Lietuvos istorijos knygos, paties J. Meškausko parengti ir išleisti moksliniai veikalai, politikos, medicinos ir religijos tematikos knygos.
Nesunku pastebėti, kad asmeninė biblioteka pradėta kaupti Lietuvoje. Joje yra nemažai vertingų leidinių, išleistų iki 1940 m. Vėliau ji buvo papildyta Vokietijoje karo metais ir pokariu vokiečių kalba išleistomis knygomis, kai J. Meškauskui teko ten gyventi ir dirbti. Daugiausia knygų profesorius sukaupė gyvendamas Amerikoje, apie 80 proc. – lietuvių kalba. Likusią bibliotekos dalį sudaro enciklopedijos, žodynai, medicinos tematikos leidiniai vokiečių ir anglų kalbomis.
Kolekcijoje – keturios dešimtys periodinių leidinių: žurnalai „Medicina“, laikraščiai „Draugas“, kuriuose skelbti daktaro straipsniai arba publikacijos apie jį. Beveik visuose laikraščių numeriuose pažymėta, apie ką jis juose rašė. Pavyzdžiui, 1993 m. gegužės 29 d. laikraštyje „Draugas“ užrašyta: „Apie lietuvių religinį gyvenimą Amerikoje. Juozas Meškauskas.“, tų pačių metų rugpjūčio 31 d.: „Mano straipsnis apie Popiežių Lietuvoje“.
Bibliotekoje yra knygų su dovanojimo įrašais. Vieni įrašai liudija, kad knygas profesoriui dovanojo knygų autoriai, kitas padovanojo draugai asmeninių švenčių progomis. Kelios knygos daktaro bendraminčių įteiktos su padėka už jo visuomeninę, krikščionišką veiklą. Profesoriui dovanotuose leidiniuose yra dėkingų pacientų įrašų. Iš šios kolekcijos išsiskiria šeimos narių jam dovanotos knygos arba leidiniai su dedikacijomis jo artimiems žmonėms. Viena iš tokių knygų „Krikščionybė Lietuvoje“, kurioje yra įrašas: „Vidai Gaižutytei – laimėjusiai I vietą Lietuvos žemėlapio piešimo konkurse. K. Donelaičio mokykla, 1987 m.“ (V. Gaižutytė yra J. Meškausko dukters Marijos Aldonos Gaižutienės dukra.)
Seniausia šios bibliotekos knyga yra B. A. Borst‘o „Der Starnberger See“ (Štanbergo ežeras), išleista 1876 m. Miunchene (Vokietija). Šią knygą profesoriui 1945 m. kovo 19 d. padovanojo kunigas Stasys Valiušaitis. Knygoje yra įklija su įrašu: „Mielam Profesoriui Dr. Juozui Meškauskui gražaus „Starnberger See“ gyventojui prisiminti 1945 m. kovo mėn. 19 dieną, su viltimi ir linkėjimais sekančiąją švęsti laisvoje tėvynėje – Lietuvoje. München, 1945 m. kovo 19 d. Kun. St. Valiušaitis.“ Galima spėti, kad tai – sveikinimas profesoriui vardo dienos proga (kovo 19-oji yra Juozinės).
Nemažai knygų išmarginta pastabomis, pabraukymais pieštuku ir įvairiomis spalvomis. Tai parodo profesoriaus skaitymo būdą, gilų teksto suvokimą, norą akcentuoti tai, kas jam svarbiausia. Prof. Arvydo Pacevičiaus teigimu, įterpiant savo pastabas, komentarus ar atsiminimus, skaitymas tampa daug vertingesnis ir turiningesnis. Tai rodo raštingumo lygį, teikia medžiagos kalbos, literatūros, kitų mokslų istorijai. J. Meškausko bibliotekos knygose palikta nemažai įvairių daiktų. Tai daugiausia laiškai, sveikinimai, laikraščių straipsnių iškarpos, įvairių pranešimų tekstai, gauti oficialūs dokumentai, reklaminiai lankstinukai.
Neabejotinai asmeninės bibliotekos turinį lemia jos savininko profesinė ir visuomeninė veikla, pomėgiai ir kompetencijos, gyvenimo būdas. Profesorius visą gyvenimą aktyviai dalyvavo lietuvių katalikiškose ir medicinos organizacijose ir tai akivaizdžiai matyti iš jo sukauptų ta tema leidinių, tai atsispindi jo rankraščiuose. Mokslininkas paliko svarų indėlį Lietuvos medicinos istorijoje, buvo išskirtinė Lietuvos mokyklos ir medicinos mokslo asmenybė – geras savo profesijos žinovas, pavyzdingas lietuvis, puikus mokytojas, idealistas, rezistentas, aktyvus spaudos dalyvis. Kazys Amrazaitis apie prof. dr. J. Meškauską rašė: „Yra žmonių, kurie pažįsta žmones tik vienu atžvilgiu, yra žmonių, kurie pažįsta ir žmones, ir gyvenimą. J. Meškauskas kaip tik buvo vienas tų, kuris pažino žmones ir juos supantį gyvenimą, todėl priėmė žmogų visą – su kūnu ir siela. Jis buvo stiprus savo principais, todėl ir žmogui pagelbėti jis norėjo visapusiškai. Jis laikėsi dėsnio, kad religija yra šviesos šaltinis žmogaus gyvenimui ir medicinai.“ 1987 m. tautietį už krikščionišką visuomeninę veiklą Popiežius apdovanojo Šv. Silvestro ordinu.
Prof. J. Meškauskas mirė, sulaukęs 104 metų – 2010 m. spalio 21 d. Beverly Shores (Indianos valstija, JAV). Jo palaikai kremuoti, atgabenti į Lietuvą ir palaidoti Debeikių (Anykščių r.) kapinėse.
Išeivių asmeninės bibliotekos, kaip mokslinio tyrimo objektas ir šaltinis, veria neaprėpiamas tyrimų galimybes ir knygotyrininkams, ir bibliotekininkystės specialistams. Tokių bibliotekų pažinimas ir analizė padeda atsakyti į klausimus, kaip ir iš kur buvo formuojamos bibliotekos ar knygų rinkiniai, kokio tipo bibliotekos susidarė išeivijoje, kokioms knygų teminėms grupėms daugiausia dėmesio skyrė bibliotekas kaupę asmenys. Tautiečio prof. Juozo Meškausko asmeninė biblioteka yra reikšmingas lietuviško rašytinio paveldo, sukaupto išeivijoje, palikimas, todėl svarbu jį išsaugoti.
Audronė Berezauskienė