Gimtoji kalba skiriasi nuo išmoktos užsienio kalbos pirmiausia tuo, kad ją tiesiog jaučiame. Baisu, kai šį jausmą prarandame arba jo net neišsiugdome. Tada tik atrodo, kad kalbame, pavyzdžiui, lietuviškai, bet mūsų vartojami žodžių junginiai rodo, kad nesuvokiame, ką jie iš tikrųjų reiškia. Nesuprantame, kad tai, ką pasakėme, yra absurdas, visiška nesąmonė.
Bene dažniausiai dabar girdimi tokios nesąmonės pavyzdžiai yra „sugrįžk atgal“ arba „atsigręžk atgal“. Antai koncerte arba televizoriaus ekrane dainininkas visa gerkle plėšia: „Aš negaliu sugrįžti atgal…“ Taip ir norisi patarti: „Tai sugrįžk pirmyn!!!” Nejaugi taip kalbantis žmogus nesuvokia, kad jau pirmasis žodis viską pasako, pavyzdžiui, „Aš negaliu sugrįžti.“
Anglų kalboje, kai kam nors norime pasakyti „Sugrįžk“, vartojame du žodžius: „Come back“. Bet lietuvių kalboje antrojo žodžio „atgal“ visai nereikia. Nereikia to „atgal“ ir kai sakome „atsigręžk“.