Didžiojo medalio laureatai
Aukščiausią Latvijos mokslų akademijos apdovanojimą – Didįjį medalį (LZA Lielā medaļa), kuris už išskirtinius kūrybinius pasiekimus skiriamas Latvijos ir užsienio mokslininkams, 2017 m. gavo du mokslininkai: Latvijos universiteto Informatikos fakulteto profesorius ir LMA tikrasis narys Janis Visvaldis Barzdinis (Jānis Visvaldis Bārzdiņš) ir Latvijos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) Ekonomikos ir socialinės raidos fakulteto profesorė, LMA viceprezidentė habil. dr. Baiba Rivža.
Ji yra ir Lietuvos mokslų akademijos Užsienio skyriaus narė, aktyviai prisidedanti prie Lietuvos ir Latvijos mokslinių ryšių plėtotės.
Akademikui J. V. Barzdiniui šis apdovanojimas skirtas už fundamentinius algoritmų teorijos tyrimus ir informatikos mokslų mokyklos sukūrimą Latvijoje. 1959 m. pradėjęs dėstyti LU Fizikos ir matematikos fakultete, 1995 m. tapęs LU profesoriumi, taip pat dirbęs Matematikos ir informatikos institute (buvo ir šio instituto direktorius), J. V. Barzdinis laikomas garsiausiu algoritmų teorijos specialistu. Ypač didelis jo indėlis į kompiuterinės semantikos sritį – jo aktyvi mokslinė veikla gerokai pakėlė matematikos ir informatikos prestižą tarp gamtos ir inžinerijos mokslų, taip skatindama Latvijos mokslo atpažįstamumą pasaulyje.
Akademikė B. Rivža įvertinta už reikšmingą indėlį į socialinius mokslus – Latvijos kaimo raidos ir regionų plėtros tyrimus, taip pat už Latvijos mokslo erdvės tobulinimą siekiant, kad ji atitiktų pasaulines tendencijas. Skatinusi moterų verslumą kaimo vietovėse, vykdžiusi įvairius projektus, aktyviai įsitraukusi į mokslo ir aukštojo mokslo sistemos pertvarką ir tarpusavio integraciją (1996–2006 m. buvo Aukštojo mokslo tarybos pirmininkė), B. Rivža visada gebėjo suderinti intensyvią akademinę ir visuomeninę veiklas. Ji yra 5 užsienio šalių, tarp jų ir Lietuvos, mokslų akademijų narė.
Kartu su Didžiuoju medaliu mokslininkams įteiktos mecenatų Boriso ir Inaros Teterevų (Boriss Teterevs, Ināra Tetereva) fondo premijos (po 10 tūkst. eurų kiekvienam). Dėl šio fondo paramos mokslininkams buvo susitarta 2013 m., taigi praėjusiais metais ji skirta ketvirtą kartą.
Nauja istorijos srities monografija
Pristatyta monografija apie valstybės tęstinumo doktriną Latvijos istorijos kontekste (Nepārtrauktības doktrīna Latvijas vēstures kontekstā), kurią, vykdydami ketverius metus trukusį tarpdisciplininį projektą, parengė 12 teisininkų, istorikų ir politologų, kuriems vadovavo akademikas Talavas Jundžis (Tālavs Jundzis). Mokslininkai įrodė 1918 m. įkurtos Latvijos valstybės juridinį nenutrūkstamumą ir tęstinumą tiek nacistinės ir sovietinės okupacijos sąlygomis, tiek po Latvijos nepriklausomybės atkūrimo. LU Mažojoje auloje vykusiame knygos pristatyme dalyvavo ir autorių kolektyvą pasveikino Latvijos Respublikos prezidentas Raimondas Vėjuonis (Raimonds Vējonis), pasidžiaugęs, kad kiekvienas naujas Latvijos istorijos tyrimas sustiprina tautos savimonę, taip pat Saeimos pirmininkė Inara Mūrniecė (Ināra Mūrniece) ir kiti svečiai.
Netektis
Latvija atsisveikino su Aina Blinkena (1929–2017) – žymia latvių mokslininke, akademike, pedagoge, latvių kalbos populiarintoja, kurios pastangomis buvo įteisintas latvių kalbos, kaip valstybinės, statusas. Kaip rašoma nekrologe, darbinė A. Blinkenos veikla buvo glaudžiai susijusi su LMA Kalbos ir literatūros (vėliau – Latvių kalbos) institutu, kur ji pradėjo dirbti 1953 m., o 1970–1989 m. vadovavo šio instituto Latvių kalbos skyriui. 1983–1990 m. buvo direktoriaus pavaduotoja mokslinei veiklai. 1976–1998 m. – LMA Terminologijos komisijos pirmininkė, taip pat LU profesorė, o nuo 1997 m. – mokslininkė emeritė. Už nuopelnus latvių kalbai ir jos raidai įvertinta IV laipsnio Trijų žvaigždžių ordinu ir prestižiniais apdovanojimais, kurie skiriami kalbininkams: 2006 m. gavo Karlio Miulenbacho (Kārlis Mīlenbahs), o 2016 m. – Janio Endzelyno (Jānis Endzelīns) premijas. Mokslininkė nuveikė daug darbų, buvo aktyvi ir paskutiniaisiais metais – 2014 m. išleido straipsnių rinkinį „Caur vārdu birzi“ (Pro žodžių biržę). 2017 m. rugsėjį išėjo antrasis šio rinkinio tomas tokiu pat pavadinimu.
pagerbimas
Dr. Regina Kvašytė
Apžvalgos autorė yra Šiaulių universiteto docentė, Baltų centro vadovė