Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė – doc. dr. Dalia Urbanavičienė. Seimas, atsižvelgdamas į Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio teikimą, nutarė paskirti Dalią Urbanavičienę Etninės kultūros globos tarybos pirmininke ketverių metų kadencijai. Prisistatydama Seimo nariams, D. Urbanavičienė pabrėžė, kad etninę kultūrą suvokia kaip gyvą, nuolat atsinaujinančią ir kintančią, kuri nėra vien muziejus ar praeities paveldas. „Esu įsitikinusi, kad etninė kultūra puikiai dera su šiuolaikiniu gyvenimu. Ir tai paprastai galbūt geriau suvokiame, kai kalbame apie Japoniją, kuri turi šiuolaikines technologijas ir kartu gerbia tradicijas, tačiau labai trūksta tokio požiūrio Lietuvoje“, – teigė naujoji Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė.
Pasak Dalios Urbanavičienės, etninė kultūra apima ne tik kultūrą, bet ir švietimą, mokslą, tradicinius amatus, kultūrinį turizmą, verslą, aplinkosaugą, ekologiją, regioninę politiką. „Ir kaip atskaitinga Seimui institucija, Etninės kultūros globos taryba iš tikrųjų yra unikali, nes ji vienintelė turi penkis padalinius etnografiniuose regionuose“, – kalbėjo tarybos pirmininkė. Jos nuomone, pagrindinės tarybos veiklos kryptys, kurias reikėtų stiprinti, yra etnokultūrinio ugdymo integravimas į švietimo sistemą, specialistų rengimas ir etnokultūrinių tyrimų bazės stiprinimas bei etninės kultūros integravimas į bendrąją kultūros politiką.
Dalia Urbanavičienė Etninės kultūros globos tarybos pirmininko pareigas yra ėjusi 2009–2013 metais. Etninės kultūros globos tarybos paskirtis – atlikti Seimo ir Vyriausybės eksperto bei patarėjo misiją, padedant spręsti strateginius etninės kultūros valstybinės globos ir politikos formavimo bei nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimus, užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisės sistemoje įtvirtintos etninės kultūros valstybinės globos įgyvendinimo priežiūrą, skatinti etninės kultūros plėtrą.
Universitetų prijungimas. Seimas pritarė, kad Lietuvos edukologijos universitetas ir Aleksandro Stulginskio universitetas būtų reorganizuojami prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu. Už tai numatantį nutarimą balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 7, susilaikė 4. Lietuvos edukologijos universitetui, Aleksandro Stulginskio universitetui ir Vytauto Didžiojo universitetui pasiūlyta iki 2018 m. kovo 1 d. pateikti Seimui universitetų reorganizavimo planą ir reorganizavimo sąlygas, kuriose būtų numatyta, kad po Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu Vytauto Didžiojo universitetas studijas vykdys Kaune, o reorganizuoto Lietuvos edukologijos universiteto studentams bus sudarytos sąlygos baigti studijas Vilniuje. Nutarimu Seimo valdyba įpareigojama užsakyti nepriklausomą ekspertinį vertinimą dėl Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto pateikto universitetų reorganizavimo plano ir reorganizavimo sąlygų. Nutarta, kad Lietuvos edukologijos universitetui patikėtas valstybės nekilnojamasis turtas po reorganizavimo bus perduotas Vyriausybei.
Vyčio paminklas – Sūduvos krašto sostinėje. Šiomis dienomis plačiai aptarinėjamas valstybingumo simbolis – Vyčio paminklas – turi būti statomas Marijampolėje. Tokią idėją iškėlė Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai Kęstutis Mažeika, Dainius Gaižauskas, Kęstutis Smirnovas, Aušra Papirtienė ir premjeras Saulius Skvernelis, priklausantys Sūduvos krašto bičiulių parlamentinei grupei.
„Sūduva – tautinio atgimimo lopšys. Net 6 iš 20-ies Valstybės atkūrimo – Vasario 16-osios akto signatarų yra iš Sūduvos. Vienas jų – Lietuvos patriarchas Jonas Basanavičius. Iš šio krašto kilęs ir Lietuvos himno autorius Vincas Kudirka, o Sūduvos sostinė – Marijampolė. Šis miestas 2018 metais yra paskelbtas Lietuvos kultūros sostine. Yra daugybė argumentų, kodėl toks visai tautai svarbus istorinis simbolis galėtų stovėti Marijampolėje, o ne, kaip siūloma, Vilniuje ar Kaune“, – sakė Seimo laikinosios Sūduvos krašto bičiulių grupės pirmininkas Kęstutis Mažeika.
Pasak LVŽS frakcijos nario, Sūduvos krašto bičiulių parlamentinės grupės pirmininko pavaduotojo Dainiaus Gaižausko, Marijampolėje stovėtų originalaus dydžio paminklas, jo nereikia didinti ar kitaip keisti: „Sūduvos vietovės – svarbios Lietuvos istorijoje: čia prasidėjo lietuvybės gaivinimo sąjūdis, buvo platinama lietuviška spauda ir redaguojamas laikraštis „Varpas“. Knygnešiai J. Kancleris, P. Mikolainis ir kiti drąsūs, stiprios valios vyrai aprūpindavo spauda net tokius žymius visuomenės veikėjus, kaip V. Kudirka, K. Grinius, S. Matulaitis ir kt. Tad šioje istoriškai svarbioje vietoje ir privalo stovėti tautos simbolis – Vyčio paminklas. Dėl galimybės šiam paminklui stovėti Marijampolėje jau kreipėmės į projekto autorių Arūną Sakalauską ir šią idėją aptarėme su miesto mere Irena Lunskiene. Sūduvos sostinei tai būtų didžiulė garbė ir įvertinimas, Marijampolės, kaip Lietuvos kultūros sostinės, ir apskritai mūsų šalies valstybingumo įprasminimas.“
Kodėl auga prekių ir paslaugų kainos? Seimo nariai Žygimantas Pavilionis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Lietuvos banko Valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską, prašydami atlikti tyrimą dėl augančių prekių ir paslaugų kainų. Parlamentarų teigimu, kylančias kainas Lietuvos gyventojai laiko viena aktualiausių problemų. „Eurostato“ duomenimis, kainų lygis Lietuvoje 2016 m. sudarė 62,9 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Pavyzdžiui, avalynės ir drabužių kainos Lietuvoje yra netgi vidutiniškai didesnės nei ES vidurkis. Taip pat Lietuvos gyventojai maisto produktams vidutiniškai išleidžia kiek daugiau nei ketvirtadalį savo pajamų – beveik daugiausiai Europoje. Didelės kainos neigiamai veikia mažiausias pajamas gaunančių šalies gyventojų perkamąją galią, skatina dar didesnę socialinę nelygybę.
Seimo nariai siūlo įvertinti situaciją ir Lietuvos mažmeninės prekybos rinkoje, siekdami išsiaiškinti, ar konkurencija tarp prekybininkų yra pakankama. Lietuvos mažmeninės prekybos rinka yra gana koncentruota. Šiuo metu 71 proc. rinkos dalinasi keturi didieji mažmeninės prekybos tinklai. Parlamentarai prašo pateikti rekomendacijas politikos formuotojams, kokiomis priemonėmis būtų galima suvaldyti kainų kilimą ir kaip padidinti gyventojų perkamąją galią.
Dėl LRT skiriamų valstybės biudžeto lėšų naudojimo ir atskaitomybės. Sausio 8 d. Seime įregistruotas Seimo nutarimo projektas dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą. Nutarimo projekto preambulėje pažymima, kad laikinoji tyrimo komisija sudaroma įvertinus LRT tarybos pateiktą 2016 metų veiklos ataskaitą, taip pat LRT lapkričio ir sausio mėnesiais pateiktus atsakymus į Seimo narių grupės klausimus. Pagal projektą komisija būtų įpareigota ištirti 12 klausimų dėl racionalaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo, palyginimo su nacionaliniams transliuotojams taikoma europine praktika, LRT veiklos atskaitingumo, viešumo garantijos, dėl vykdytų viešųjų pirkimų, LRT valdomo turto nuomos ar kitokio naudojimo atitikties rinkos sąlygoms ir kt.
Strateginę reikšmę turinčių įmonių įstatymo projektas. Seimas priėmė naujos redakcijos Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymą. Pagrindinis priimto teisės akto tikslas – užtikrinti, kad valstybės nacionaliniam saugumui svarbios įmonės, įrenginiai, ūkio sektoriai, apsaugos zonose veikiantis turtas ir teritorija būtų apsaugota nuo nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančių veiksnių ir šalinti tokių veiksnių atsiradimo priežastis bei sąlygas, taip pat liberalizuoti ir padaryti efektyvesnę šiuo metu galiojančią investuotojų atitikties nacionaliniams saugumo interesams patikros procedūrą. Įstatymu įtvirtintos apsaugos priemonės, kurios investuotojų atžvilgiu nustatys lankstesnę patikros procedūrą, t. y. nustatyti trumpesni terminai ir išimtys, kai nebus taikoma išankstinė patikra. Siekiant papildomos nacionalinio saugumo interesų apsaugos, prie jau esančių keturių nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių – energetikos, transporto, informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų, finansų ir kredito, įtrauktas ir karinės įrangos sektorius. Įstatymas įsigalios 2018 m. kovo 1 d.