Lietuvos verslo konfederacija ir liberalai: Lietuvai užteks dviejų universitetų. Lietuvos verslo konfederacijos atstovų nuomone, „aukštojo mokslo sistemą reikia reformuoti radikaliai, paliekant vieną universitetą Kaune, vieną – Vilniuje“. Liberalų frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė, kad „sausio 12 d. valstiečiai užsidėjo varnelę, sumažinę aukštųjų mokyklų skaičių ir tuo pasitenkino“. Pasak liberalo Arūno Gelūno, „jeigu būtų daryta taip, kaip visi tikėjosi – konsoliduojant lėšas ir paliekant po vieną universitetą Vilniuje ir Kaune, turėtume labai rimtus tarptautinius žaidėjus“.
Būtina nedelsiant spręsti kultūrinės spaudos finansavimo problemą. Seimo Kultūros komiteto narys Stasys Tumėnas kreipėsi į Seimo Kultūros komiteto pirmininką Ramūną Karbauskį dėl esamos kultūrinės spaudos finansavimo padėties. Seimo narys inicijuoja, kad į šių metų kovo 14 d. Kultūros komiteto dienotvarkę būtų įtrauktas klausimo „Dėl kultūros leidinių finansavimo padėties“ aptarimas ir svarstymas. Tai daroma atsižvelgiant į Lietuvos kultūrinės spaudos atstovų išsakytas nuomones dėl metų metais besitęsiančių kultūrinės spaudos finansavimo problemų. Pastaruosius trejus metus kultūros leidinių finansavimas tik mažėjo. Paraiškų teikėjai pasigenda sprendimų argumentų ir komunikacijos principų.
Stasys Tumėnas pabrėžia, kad „kultūrinės spaudos finansavimo problema nėra tik Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo finansavimas“. Turime matyti visą kultūros lauką, kuriame funkcionuoja įvairios institucijos. Kokią vietą Lietuvos kultūros politikoje užima kultūrinė spauda? Kokie objektyvūs veiksniai lėmė periodinių kultūros ir meno leidinių finansavimo mažėjimą? Ar pasiteisino „projektinė finansavimo politika“? Ar kultūrinė spauda konkuruoja tarpusavyje?
Į šiuos ir kitus klausimus turime atsakyti nedelsiant. Išklausysime abi puses – ir tuos, kurie sprendžia kultūros finansavimo klausimus, ir tuos, kurie formuoja Lietuvos kultūrą savo idėjomis, nuosekliu darbu, originalia kūryba, aštria kritika ir uždegančia polemika.
Rusijos grėsmės fone premjeras privalo aiškiau įvardyti gynybos prioritetus. Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Žygimantas Pavilionis ir Laurynas Kasčiūnas, reaguodami į Karaliaučiaus srityje Rusijos nuolatiniam buvimui dislokuotas branduolinį užtaisą galinčias nešti raketas „Iskander“, teigia, kad premjeras Saulius Skvernelis privalo aiškiau įvardyti krašto apsaugos prioritetus.
Parlamentarų nuomone, Rusijos grėsmės fone premjeras privalo aiškiau įvardyti gynybos prioritetus. „Šiuo metu Seime yra svarstomas naujas partijų susitarimas dėl užsienio ir saugumo politikos. Dokumentą galima kritikuoti įvairiais aspektais, tačiau bene daugiausia nerimą keliančių nuostatų yra skirsnyje apie krašto apsaugą, kuriame net neužsimenama apie visuotinį šaukimą ateityje, neatspindimi svarbiausi krašto apsaugai kylantys iššūkiai“, – teigė Ž. Pavilionis.
„Rail Baltica“ suteiks naujų galimybių verslui. Vasario 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis susitiko su Europos Komisijos nare, atsakinga už transporto politiką, Violeta Bulc. Susitikimo metu aptarti strateginių Europos Sąjungos transporto jungčių plėtros projektai, tarp jų ir Baltijos jūros regionui ypač svarbus „Rail Baltica“.
„Lietuva sėkmingai ir laiku įgyvendina šį projektą. Tikimės, kad 2019 m. Palemono geležinkelio terminalą sujungsime su „Rail Baltica“ 1435 mm vėže. Tokiu atveju jau 2019 m. būsime pasirengę pademonstruoti galimybes, kurias verslui suteiks „Rail Baltica“, – teigė Seimo pirmininkas.