2017 m. lapkričio 30 d. šeštuosius Andriaus Sniadeckio skaitymus organizavo LMA Vrublevskių biblioteka ir Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrija kartu su kitomis organizacijomis.
Pirmieji skaitymai įvyko 2012 m., kai iniciatyvinė grupė susirinko anksčiau vadintuose Franko namuose (Didžiojoje g. 1, Vilniuje) ir nutarė atgaivinti Vilniaus universiteto tradiciją kasmet lapkričio 30 d. paminėti A. Sniadeckio gimtadienį.
Andrius Sniadeckis (1768–1838), gimęs Žnine, netoli Bydgosčių (Lenkijoje), medicinos ir chemijos mokęsis Krokuvoje, Pavijoje ir Edinburge, priėmė Vilniaus universiteto kvietimą eiti naujai įkurtos Chemijos katedros vedėjo pareigas. Nuo 1797 m. iki 1822 m. jis dėstė chemiją. Kelerius metus pailsėjęs, grįžo į universitetą ir nuo 1825 m. iki paskutinių gyvenimo dienų dirbo Terapijos ir medicinos katedros vedėju.
A. Sniadeckis Vilniaus universitetui atidavė visą savo gyvenimą: normino chemijos sąvokas, buvo populiarus Vilniaus gydytojas, chemiją iškėlė į vieną populiariausių disciplinų universitete. Su kolegomis įkūrė Vilniaus medicinos draugiją, o atokvėpiui nuo akademinės veiklos su pokštauti mėgstančiais bendraminčiais 1817 m. suorganizavo vadinamąją „Šubravcų draugiją“. Praėjusiais metais draugijai sukako 200 metų. Draugija lenkų kalba leido pirmąjį Lietuvoje humoristinį laikraštį „Grindinio žinios“ (Wiadomości Brukowe, 1816 Nr. 1–4, 1817–1822 Nr. 5–287).
2017 metų skaitymai vyko Vilniaus universiteto bibliotekoje, P. Smuglevičiaus salėje. Ši vieta parinkta neatsitiktinai: čia buvo surengta ne viena paroda, kurioje eksponuotos A. Sniadeckio knygos ir moksliniai straipsniai. Bibliotekoje saugomos knygos, kurias A. Sniadeckis 1823 m. padovanojo universitetui. Renginio dalyvius pasveikino Vilniaus universiteto bibliotekos direktorė informacinei, mokslo ir kultūros paveldo veiklai dr. Marija Prokopčik.
Apie A. Sniadeckį galima kalbėti labai daug. Jo asmenybė Lietuvoje dar laukia savo tyrinėtojų. A. Sniadeckio mokslinį ir kultūrinį palikimą tyrinėja Lenkijos ir Baltarusijos mokslo istorikai. Renginyje dalyvavo iš Baltarusijos atvykusi Tatjaną Davidovič, kuri Kalčiūnuose (Ašmenos r.) organizuoja A. Sniadeckio skaitymus, pavadintus „Lapkričio susitikimais“. Kalčiūnų vidurinėje mokykloje skaitymai vyksta nuo 2010 m. T. Davidovič taip pat įkūrė memorialinį Andriejaus Sniadeckio muziejų ir jam vadovauja. Ji puoselėja mokslininko atminimą, kartu su mokyklos kolektyvu prižiūri jo šeimos kapą Horodnikų kapinėse.
2017 metų skaitymuose buvo pristatytas A. Sniadeckio straipsnis „Bendras medicininis požiūris į maistą, gėrimus bei gyvenimo būdą“. Šis tekstas jau paskelbtas A. Sniadeckio internetinėje svetainėje www.andrewsniadecki.org. Jos dizainą sukūrė UAB CITRUS (vadovas – Valentinas Gulcevas, dizainerė – Gabrielė Ignatavičienė). Kad šis sumanymas būtų sklandžiai įgyvendintas, rūpinosi Laura Monkūnaitė. A. Sniadeckio straipsnį išvertė nuolatinė skaitymų dalyvė, A. Sniadeckio kūrybos žinovė Emilija Ivaškevič. Medžiagą redagavo Birutė Railienė ir Saulius Špokevičius. Straipsnio ištraukas renginyje perskaitė Vilniaus universiteto klasikų klubo narė Dovilė Čitavičiūtė.
Štai kelios ištraukos iš A. Sniadeckio straipsnio „Bendras medicininis požiūris į maistą, gėrimus bei gyvenimo būdą“:
Gydytojai, skelbiantys gyvenimo ir elgesio taisykles sveikatai gerinti arba jai palaikyti, panašūs į gydytojus, pasisakančius už dorą ir griežtą moralę.
Visiems organams privalome užtikrinti sąlygas, kad jų veikla būtų neperkrauta ir tolygi. Iš to seka, kad kiekvienas žmogus turi apgalvoti savo sveiką požiūrį į suvartojamą maistą ir gėrimus. Kai žmogui maisto būna per mažai, jis nusilpsta ir suserga. Bet kai gyvenimo patogumai gerokai viršija poreikius, žmogus išlempa, ištyžta ir silpsta. Tad yra trys bendrųjų ligų šaltiniai: nepriteklius, perteklius ir dykaduoniavimas. Tas pats tinka ir moraliniam sugedimui.
Tiek maistą, tiek gėrimus, tiek mūsų kūną sudaro tie patys cheminiai elementai, tačiau nuo jų organinio apdorojimo priklausys, ar tarp šių elementų yra artimas ir mums naudingas ryšys, ar šis ryšys nėra tinkamas.
Prie maisto ir gėrimų reikėtų priskirti dar orą ir jo temperatūrą. Juk oras yra pirmoji ir svarbiausioji gyvybės palaikymo sąlyga, o gyvenimo tėkmę sulėtina arba pagreitina oro temperatūra. Tinkamas rūbas ir klimatas taip pat turi įtakos sveikatai.
Silpnumas, pavartojus stipriuosius gėrimus, praeina, kai tik vieną kartą tai sau leidome, tačiau kai išgėrinėjimas tampa priklausomybe, kūno suglebimas ir bukaprotystė tampa alkoholikų savybe. Iš čia kyla nesugebėjimas dirbti, nesugebėjimas atlikti paprastų protinių veiksmų net iš prigimties talentingiems žmonėms.
„Dziennink Wileński“. Vikos Petrikaitės nuotr.
Vyresniems žmonėms reikėtų daugiau vartoti augalinio maisto, tačiau tokio, kuris kažkiek pagreitintų kraujo apytaką ir kompensuotų fizinio darbo trūkumą, nes su amžiumi jį tampa vis sunkiau ir pagaliau nebeįmanoma atlikti. Trumpai tariant, jiems yra sukurti šildantys gėrimai ir aitrūs prieskoniai, o jaunimas kaip nuodų turėtų tokio maisto vengti.
Iš tikrųjų gyvenimą galime lyginti su ryškiai degančiu fakelu, kuris aplinkui skleidžia ir šilumą, ir šviesą, tačiau greitai sudega ir užgęsta. Žmogus, pasirinkęs ramų, nejudrų gyvenimą, yra panašus į silpnai rusenančią arba pelenais padengtą žariją. Ji lyg ir dega, tačiau yra mažai pastebima ir nei šildo, nei šviečia. Tautoms reikalingi veiklūs ir visuomeniškai aktyvūs žmonės, tad visos auklėjimo ir gyvenimo būdo taisyklės turi užtikrinti visų žmogaus savybių ir galimybių tobulinimą, kad jis visuotinei gerovei galėtų paaukoti savo nereikalingą, nereikšmingą gyvenimą.
A. Sniadeckio straipsnį skaitymuose komentavo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas prof. dr. (HP) Rimantas Stukas. VU Komunikacijos fakulteto strateginės raidos prodekanas, Muzeologijos katedros vedėjas prof. Rimvydas Laužikas pristatė šiam straipsniui skirtą komentarą „Humoralinės dietetikos trajektorijos“.
Pasak prof. Rimanto Stuko, kuris aptarė šį A. Sniadeckio straipsnį, autorius palietė problemas, kurios buvo aktualios Hipokrato, Sokrato, Avicenos ir kitų senovės gydytojų bei filosofų laikais. Tos pačios problemos neprarado aktualumo ir A. Sniadeckio gyvenimo laikotarpiu. Jos aktualios ir šiandien, tačiau skirtingais laikotarpiais tie klausimai buvo labai įvairiai aiškinami ir apibendrinami. Pateikdamas savo rekomendacijas, A. Sniadeckis rėmėsi žmogaus fiziologijos mokslo žiniomis, atkreipė dėmesį į mitybos nuosaikumo reikšmę ir fizinio aktyvumo naudą. Savo mintis jis grindė senovės graikų ir Atėnų gyventojų gyvensenos ir mitybos principais ir net pabrėžė, kad „Atėnų gyvenseną iki Respublikos laikų galima buvo laikyti gyvenimo būdo tobulybe“.
Profesorius R. Stukas pažymėjo, kad A. Sniadeckis atkreipė dėmesį į ir šiais laikais aktualią alkoholizmo problemą. Jis rašė, kad ,,tik griežti ir protingi įstatymai laikui bėgant galėtų sustabdyti šią epidemiją“. Aptariamame straipsnyje A. Sniadeckis pateikė daug šiuolaikinio sveikatos mokslo požiūriu vertingų įžvalgų, ypač daug dėmesio skyrė maistui ir mitybai, pateikdamas požiūrį, kurį šiandien turime vertinti nevienareikšmiškai.
Prof. Rimvydas Laužikas, komentuodamas A. Sniadeckio straipsnį, pažymėjo, kad:
humoralinė dietetika buvo viena svarbiausių medicinos ir sveikos gyvensenos sistemų Europoje iki pat XVIII–XIX a. Abiejų Tautų Respublikoje humoralinės dietetikos atspindžių rasime XVI–XVIII a. didaktinėse knygose, ūkininkavimo vadovėliuose, medicinos veikaluose ir gastronominių receptų rinkiniuose. A. Sniadeckis buvo kaip tik šio pereinamojo laikotarpio asmenybė. Tuo metu humoralinę dietetiką keitė kitokios, empirinio mokslo žiniomis grindžiamos, dietos. Todėl A. Sniadeckio „straipsnis yra įdomus šaltinis, kuriame dėstomose idėjose siejamos senosios (humoralinės dietetikos) ir naujosios (Apšvietos amžiaus mokslo) idėjos;
humoralinė dietetika grindžiama keturių kūno skysčių (humorų), atitinkančių keturis pasaulio elementus, pusiausvyra. Pagal ją, žmogaus kūne yra kraujo („sanguis“, jis atitinka orą), geltonosios tulžies („cholē“, kuri atitinka ugnį), vandenį atitinkančių gleivių („flegmos“) ir juodosios tulžies („melaina/melainē cholē“), atitinkančios žemę;
pagrindinės A. Sniadeckio pateikiamos sveikos gyvensenos idėjos yra pagrįstos ano meto mokslo žiniomis. Jis pastebi, kad „maistas, patenkantis į mūsų kūną, vėliau tampa medžiaga visiems reikalingiems virsmams“. Maisto įsisavinimą ir kartu kūno sveikatą užtikrina visų virškinimo organų veikla, kuri turi būti „neperkrauta ir tolygi“, taip pat „subalansuota ir suderinta“. Sveika mityba reiškia savotiškų ūkininkavimo taisyklių laikymąsi, kad „pajamos atitiktų išlaidas“.
Skaitymuose puoselėjame tradiciją prisiliesti prie originalių leidinių. Renginio dalyviai turėjo malonią galimybę pavartyti „Dziennik Wileński“, kuriame ir buvo išspausdintas šis straipsnis (Vilnius, 1815, T. 2, Nr. 8–10). Už tokią galimybę dėkojome Rūtai ir Rimvydui Baranauskams, parėmusiems renginio organizavimą. Renginio metu, gavus Lenkijos nacionalinio muziejaus Valdovų rūmų leidimą, buvo eksponuotas plakatas su Jono Rustemo 1815 m. tapytu A. Sniadeckio portretu (Inv. Nr. ZKW/1537, foto – Andrzej Ring, Lech Sandzewicz).
Kaip ir kiekvienais metais, skaitymų pabaigoje aptarėme, ką skaitysime kitais metais. 2018-ieji yra jubiliejiniai A. Sniadeckio metai – švęsime 250-ąsias jo metines. Baltarusijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje planuojami šiai sukakčiai skirti renginiai. Nutarta skaityti ištraukas iš A. Sniadeckio kūrinio „Organinių būtybių teorijos“. Į anglų kalbą jau išversti visi trys šios teorijos tomai. Tai – pats svariausias A. Sniadeckio kūrinys. Nors pirmąjį tomą jis parengė, būdamas 36-erių, tačiau prie ligos fenomeno garbusis mokslininkas grįždavo iki pat gyvenimo pabaigos. Trečiasis knygos tomas, pakartojant pirmąjį ir antrąjį, buvo išleistas 1838 m., praėjus keliems mėnesiams po A. Sniadeckio mirties.
Pristatyti Andrių Sniadeckį anglakalbei mokslo bendruomenei norėjome jau daug metų. Mus išgirdo, suprato ir parėmė UAB „Thermo Fisher Scientific Baltic įmonė“ (generalinis direktorius – Algimantas Markauskas). Šio sumanymo įgyvendinimui vadovavo įmonės Komunikacijos skyriaus vadovas Egidijus Jaseliūnas. Nuoširdžiai dėkojame jiems. Šiuo metu garsaus A. Sniadeckio kūrinio vertimas jau rengiamas spaudai.
A. Sniadeckio skaitymų įrašą galima matyti A. Sniadeckio internetinėje svetainėje. 2018 metais A. Sniadeckio skaitymai vyks lapkričio 30 d.
Dr. Birutė Railienė
Autorė yra LMA Vrublevskių bibliotekos Mokslinės informacijos skyriaus Bibliografijos sektoriaus vadovė