Ministerija paskirstė lėšas dėstytojų ir mokslininkų atlyginimų didinimui. Švietimo ir mokslo ministerija, kaip planuota, paskirstė papildomas valstybės biudžeto lėšas – iš viso beveik 23 mln. eurų – dėstytojų ir mokslininkų atlyginimams didinti. Tai leis juos pakelti vidutiniškai 20 proc. Lėšos paskirstytos atsižvelgiant į du kriterijus: aukštųjų mokyklų mokslo veiklos rezultatus ir valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių.
Iš 23 mln. eurų sumos universitetams atitenka 17,2 mln. eurų, kolegijoms – 3 mln. eurų, mokslinių tyrimų institutams – 2,8 mln. eurų. Gavusios papildomą finansavimą atlyginimams kelti, aukštosios mokyklos, būdamos autonomiškos, pačios spręs, kaip nustatyti ir didinti atlyginimus skirtingoms pareigybėms. Tačiau, pasak G. Viliūno, ministerija prašo aukštųjų mokyklų šias lėšas naudoti preciziškai ir tikslingai, todėl prašys aukštųjų mokyklų tarybų sprendimų dėl atlyginimų didinimų ir sieks atskaitomybės dėl lėšų atlyginimams kelti panaudojimo.
Preliminariais Švietimo ir mokslo ministerijos skaičiavimais (palyginus su 2017 m. ir įvertinus bazinio pareiginės algos dydžio padidėjimą nuo 2018 m. sausio 1 d.), 20 proc. padidėjimas vidutiniškai sudarytų: visu etatu dirbančio profesoriaus, vyriausiojo mokslo darbuotojo – maždaug 248 eurus, docento, vyresniojo mokslo darbuotojo – 200 eurų, lektoriaus, mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo – 171 eurą, asistento, jaunesniojo mokslo darbuotojo – 117 eurų. 2017 m. pirmą kartą nuo 2008 m. didėjo mažiausiai uždirbančių mokslininkų atlyginimai. Tam iš valstybės biudžeto papildomai buvo skirta 3,1 mln. eurų.
Tobulinti švietimo sistemą. Lietuva pirmauja Europoje, 30–34 m. amžiaus grupėje turėdama daugiausia aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių – 58,7 proc. (ES vidurkis – 39,1), šalyje nedaug jaunų žmonių, neįgijusių vidurinio išsilavinimo (tik 4,8 proc., ir tai yra antra vieta ES po Kroatijos). Tačiau mūsų valstybei reikia stipriai pasitempti gerinant prastus 15-mečių mokinių skaitymo, matematinio ir gamtamokslinio raštingumo gebėjimus, mažinant didelius skirtumus tarp miesto ir kaimo mokyklų, populiarinant profesinį mokymą. Taip pat šalies investicijos, skiriamos švietimui, neefektyvios. Tokie duomenys pateikti EK 2017 m. švietimo ir mokymo stebėsenos apžvalgoje.
EK ataskaitoje pažymima, kad Lietuvoje sparčiai auga ikimokyklinio ugdymo aprėptis – vaikų darželius jau lanko 90,8 proc. mažamečių, ir su šiuo rodikliu artėjame prie numatytojo ES tikslo – 95 proc. Ataskaitoje nurodoma, kad socialinė ir ekonominė padėtis bei mokyklos vieta daro didelį poveikį mokinių pasiekimams. Mokinių, priklausančių žemiausiam socialiniam sluoksniui ir gyvenančių kaimo vietovėse, pasiekimai yra prastesni.
Mažėjant mokinių, jų ir mokytojų santykis nuolat išlieka vienas iš mažiausių ES. Lietuvoje, kurioje mokytojai sudaro beveik 10 proc. visų dirbančių asmenų, mokytojų koncentracija tarp Europos aktyvių gyventojų istoriškai išlieka viena didžiausių. Mokytojų demografinė struktūra kelia susirūpinimą, nes daug vyresnio amžiaus mokytojų, 87,5 proc. visų mokytojų, sudarė moterys, o jaunimas nesirenka gamtos mokslų dalykų, ypač fizikos ir chemijos, pedagoginių studijų.
Ataskaitoje sakoma, kad Lietuva tebeturi lyčių požiūriu neproporcingą aukštojo mokslo sistemą. Lietuvos moterys yra labiausiai kvalifikuotos Europoje. Aukštojo mokslo laipsnį turi 68,8 proc. moterų ir 48,1 proc. vyrų. Taip pat tebėra prasti suaugusiųjų mokymosi rodikliai. Lietuvoje 2016 m. mokėsi 6 proc. suaugusiųjų, o ES vidurkis buvo 10,8 proc. Parengta pagal LR švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus pranešimus