Vytautas Antanas Kleiza (1919–2007). 10-ųjų mirties metinių minėjimas Lietuvos medicinos bibliotekoje.

Vytautas A. Kleiza: „Mano gyvenimo prasmė – skausmo malšinimas ir bet kuriuo paros metu visiems gyventojams prieinama medicinos pagalba.“

1 V Kleiza 1999 807
Doc. dr. Vytautas Antanas Kleiza. Asmeninio
archyvo nuotr.

Vytautas Antanas Kleiza gimė 1919 m. Prienų r., Pakuonio kaime. 1944 m. baigęs medicinos studijas Vytauto Didžiojo universitete, iki 1950 m. jame dėstė. Chirurgu dirbo nuo 1943 m., pirmiausia – Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninėje, o karui pasibaigus, iki 1950-ųjų – Kauno klinikose. Chirurgijos meno išmoko iš daktaro A. Stropaus.

 

1950 m. su žmona medike išvyko į Šiaulius. 1950–1953 m. dirbo Šiaulių srities vyriausiuoju chirurgu, 1953–1956 m. – Šiaulių miesto vyriausiuoju chirurgu, 1956 m. buvo paskirtas Vilniaus respublikinės ligoninės vyriausiuoju gydytoju (iki 1960 m.). Net dvidešimt metų (1960–1980) V. A. Kleiza vadovavo Sveikatos apsaugos ministerijai. Daugiausia dėmesio skyrė karo nuniokotai sveikatos priežiūros sistemai atkurti, sveikatos priežiūros įstaigoms atstatyti. Jo vadovavimo metu prasidėjo Santariškių (dabar – Santaros) klinikų statybos, pradėtas kurti ambulatorijų tinklas miesteliuose ir kaimiškose gyvenvietėse. Ministras siekė, kad medicinos pagalba visiems gyventojams būtų prieinama bet kuriuo paros metu.

V. A. Kleiza, net būdamas ministru, niekada nebuvo atsisakęs chirurgo darbo. Po dienos darbų ministerijoje naktimis budėdavo tuometinėje 1-ojoje tarybinėje ligoninėje, o vėliau – Vilniaus miesto klinikinėje Antakalnio ligoninėje. 1965 m. V. A. Kleizai suteiktas LTSR nusipelniusio gydytojo vardas.

 

1966 m. apgynė medicinos mokslų kandidato disertaciją „Skydliaukės funkcinės būklės tyrimas žymėtu J 131 tiroksinu ir žymėtu J 131 trijodo tironinu‘‘. 1966–1972 m. dėstė Vilniaus universitete. 1969 m. V. A. Kleizai suteiktas docento vardas. Su prof. Baliu Dainiu Vilniaus miesto klinikinėje Antakalnio ligoninėje pradėjo transplantuoti inkstus. 1974 m. pirmasis Lietuvoje atliko sėkmingą inksto persodinimą žmogui. 1975–1980 m. vadovavo Inkstų transplantacijos ir hemodializės centrui.

Norėdamas daugiau laiko skirti chirurgijai, atsisakė ministro pareigų. 1980 m. pradėjo dirbti Onkologijos instituto Urologijos skyriuje. 1990–1992 m. – Chirurgijos klinikos vadovas, 1992–1994 m. – mokslinis konsultantas, 1999 m. – Vilniaus universiteto Santariškių klinikų generalinio direktoriaus patarėjas.

1 Kleiza Olekas J
Minėjime kalba Juozas Olekas

Parašė knygas: „Sveikatos apsauga Lietuvoje (1917–1967)“ (1968); „Organų persodinimas“ (su Baliu Dainiu, 1978), „Apie organų persodinimą“ (su Baliu Dainiu, 1980), „Inkstų vėžys“ (1998) ir kt. Paskelbė apie 200 mokslo straipsnių, pateikė 36 racionalizacinius pasiūlymus. 2004 m. V. A. Kleizai suteiktas nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės vardas ir įteiktas nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklas.

Vytautas Antanas Kleiza mirė 2007 m. gruodžio 26 d.

1 Kleizaite D
Minėjimo dalyviai. Pirmoji iš kairės – dukra Dalia Kleizaitė-Zeleckienė. Reginos Vaišvilienės
nuotr.
1 Kleiza A.Vinkus ir J.Olekas
Dr. V. A. Kleizos minėjime. Pirmoje eilėje: Seimo nariai – buvę sveikatos apsaugos
ministrai Antanas Vinkus ir Juozas Olekas

Janina Valančiūtė

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.