Lietuvos pedagogai, moksleiviai ir jų tėvai jau seniai kalbėjo apie tai, kad vien abitūros egzaminų rezultatai negali atspindėti per 12 metų žmogaus įgytų žinių ir gebėjimų.
gamina maitinamąsias terpes in vitro auginamiems augalams
Tad Švietimo ir mokslo ministerija galiausiai atsižvelgė į tokius argumentus, ir šie metai yra pirmieji, kai abiturientai gali parengti ir vertinimo komisijai pateikti pasirinkto dalyko brandos darbą. Tačiau tam pasiryžo tik kiek daugiau nei 200, t. y. tik apie 1 proc., šalies abiturientų, nors devintuku ar dešimtuku įvertinti darbai, stojant į aukštąsias mokyklas, papildomai suteiktų 0,25 balo.
Ir tai nestebina. Norint parašyti gero pažymio vertą tokių dalykų, kaip fizika, chemija ar biologija darbą, vien kompiuterio ar bibliotekos moksleiviui nepakanka. Tam reikia šiuolaikiškos eksperimentinės bazės, kokias turi universitetai, kitos mokslo įstaigos ar privatus verslas, bet ne bendrojo lavinimo mokyklos. Todėl peršasi išvada, kad pasakiusi „A“ ministerija nepasakė „B“: kaip mokiniui patekti į modernią laboratoriją, kaip gyvenančiajam atokiame regione į ją nuvykti, galiausiai, kur gauti lėšų eksperimentinei veiklai, jei esi viso labo „statistinės“ šeimos atžala? Tad kol kas, panašu, ŠMM naujovė remiasi tik pedagogų entuziazmu ir universitetų geranoriškumu padėti gabiems moksleiviams įgyvendinti savo idėjas.
Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos direktorius Adolfas Girdžiūnas teigia, kad gimnazija jau pati aktyviai ieškojo partnerystės su kuria nors aukštąja mokykla, kurioje gimnazistai galėtų tobulinti savo žinias ir galbūt rengti abitūros baigiamuosius darbus. „Buvome girdėję labai gerų atsiliepimų apie Aleksandro Stulginskio universiteto darbą su moksleiviais. Todėl džiaugiamės, kad jo vadovai ne tik geranoriškai sutiko mums atverti ASU laboratorijas, bet ir skyrė gimnazistams kuratorių, padėjo parengti ugdymo programą“, – pasakoja A. Girdžiūnas.
Į ASU klasę iš 120 Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos pirmosios klasės gimnazistų buvo atrinkti 25, motyvaciniuose prašymuose argumentuotai išdėstę tokio papildomo lavinimosi tikslus. Direktoriaus žodžiais, šie jaunuoliai „nušauna du zuikius“ – turi galimybę pagilinti savo biologijos, chemijos žinias ir išsamiai susipažinti su ASU studijų programomis. Gimnazistai į ASU periodiškai vyksta jau antri metai. Ir, kaip teigia šios gimnazijos biologijos mokytoja Elvyra Kriaučiūnienė, šių išvykų rezultatai džiugina. „Pirmą kartą per ilgą savo pedagoginio darbo praktiką bandysiu vadovauti keturioms merginoms, rengiančioms baigiamąjį abitūros darbą. Šiemet trys jų mokosi antrojoje, viena – trečiojoje gimnazijos klasėje. Tačiau galiu drąsiai teigti, kad, jeigu nebūtų sudaryta galimybė šioms gimnazistėms patekti į modernią ASU biotechnologijos laboratoriją, jų idėjos būtų likusios neįgyvendintos“, – neabejoja pedagogė.
Pasak E. Kriaučiūnienės, užsiėmimų metu ASU Agrobiotechnologijų laboratorijoje gimnazistai išmoko klonuoti augalus, sužinojo, kaip gaminamos tam reikalingos maitinamosios terpės. Keturias moksleives tai paskatino ir gilesniems eksperimentams. „Namuose pasiruošėme biologiškai turtingų augalų – dilgėlių, garšvų, serenčių – nuovirų. O ASU laboratorijoje šiais nuovirais praturtinusios maitinamąją terpę merginos klonuos gėlę kalankę bei stebės, kaip iš kelių jos ląstelių mėgintuvėlyje formuojasi naujas augalas. Tai pačių mergaičių sugalvota originali idėja. Tačiau tam, kad galėtų stebėti šio savo eksperimento rezultatus, jos į ASU turės atvykti bent kartą per mėnesį. Gerai, kad vienos jų tėtis miškininkas, beje, pats ASU absolventas, yra pasiryžęs pavėžėti. O ir Ukmergė nuo Kauno nėra itin toli. Tačiau sunkiai įsivaizduoju, ką tokioje situacijoje darytų atokiuose šalies regionuose gyvenantys moksleiviai“, – sako E. Kriaučiūnienė ir pastebi, kad gana brangios yra ir priemonės, reikalingos eksperimentinei veiklai.
asak ASU Studijų skyriaus vadovės doc. dr. Ritos Pupalienės, Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos gimnazistai – toli gražu ne vieninteliai šioje aukštojoje mokykloje žinių besisemiantys moksleiviai. Analogiškos ASU klasės yra įsteigtos Kėdainių Šviesiojoje, Kėdainių r. Josvainių, Kauno r. Ugnės Karvelis gimnazijose. Į universitetą taip pat periodiškai atvyksta tarpdisciplininės itin gabių mokinių ugdymo programos dalyviai. Ši programa įgyvendinama kartu su Kauno miesto savivaldybe. ASU Verslumo ugdymo centras periodiškai organizuoja užsiėmimus aukštesniųjų klasių moksleiviams, universitete vykdoma neformaliojo švietimo programa „Aplinkos tyrimai“, pagal kurią Kauno Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos moksleiviams vyksta aplinkos pažinimo užsiėmimai.
„ASU turime daug mokyklinio amžiaus vaikams įdomių erdvių – laboratorijų, ekspozicijų. Turime ir grupę entuziastų lektorių, pasiryžusių dirbti su moksleiviais. Mūsų universiteto laboratorijose abiturientai galėtų sėkmingai rengti baigiamuosius agrobiotechnologijos, dirvožemio tyrimų, chemijos, dirvožemio tyrimų, bioenergetikos, ekologijos, miškininkystės darbus“, – apibendrina ASU Studijų skyriaus vadovė.
Laura Žemaitienė