Skubiai reikia vertėjo, kuris padėtų mūsų „politikams“ ir „inteligentams“ išversti į valstybinę lietuvių kalbą šiuos svetimžodžius: esteblišmentas (establišmentas), trendas, vakancija, media ir socmedia, perfekcionistas, kaučingas (kaučinti), mobingas (mobinti), probacija, konceptas, reflektuoti (refleksija), aipadas, aifonas, laikinti (laikinimas), aprūvinti, pramautinti, preseilas, undergraundas, graundfaulas, naratyvas, kreatyvumas, hiperaktyvus, proaktyvus.
Puikiausiai galime apsieiti ir be šių naujadarų: validus, validumas, angažavimasis, paradigma, definicija. Net ir „adaptacija“, „adaptyvus“, „arogancija“, „šansas“, „inicijuoti“ turi tikslius atitikmenis gimtojoje kalboje.
Trys „bangos“
„Pasiparkinau savo karą prie storės, nusišapinau čikeną ir išsikukinau kičene. O tu neparkink ant mano draivės…“ Taip anksčiau kalbėdavo kai kurie „pirmosios“ bangos išeiviai Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jie pyko, kai tokią jų šneką taisydavo „antrabangiai“. Bet kas Lietuvos gyventojus išmokė angliškai keiktis ir kodėl iš jų dabar juokiasi „trečiabangiai“. Kažkada Vytautas Kernagis primindavo: „Dainuojam angliškai, kaip mokam, Europoj sukeliam daug juoko…
Viktoras Jokubaitis