25 tūkst. naujų darbo vietų, 2000 naujų įmonių, 1,5 mlrd. eurų naujų investicijų, 200 proc. išaugęs eksportas, 40 tūkst. daugiau gyventojų Klaipėdoje, dvigubai didesnis atlyginimas, 400 tūkst. apgyvendintų turistų – tokią ekonominio proveržio ambiciją iki 2030-ųjų užsibrėžė Klaipėda. Šio miesto savivaldybė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos universitetas, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovė, Klaipėdos pramonininkų asociacija ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai pristatė „Klaipėdos ekonominės plėtros strategiją 2030“, kuri jau dabar tampa impulsu ir pagrindu viso regiono vystymuisi. Klaipėda nutarė eiti mėlynojo proveržio keliu ir turi tikslą tapti pasaulinio lygio mėlynosios ekonomikos bei sparčių sprendimu miestu.
Šiuo metu partnerių, konsultantų ir ekspertų komanda rengia strategijos įgyvendinimo priemonių planą, kuris bus pristatytas šį pavasarį. Strategijos rengime dalyvaujančių ekspertų vertinimu, tai ne tik pirmoji Lietuvoje miesto ekonominės plėtros strategija, bet ir pirmoji miestiečių ekonominė strategija miestui. Klaipėdos savivaldos, uosto, mokslo, pramonės, verslo atstovų bei daugiau šimto įsitraukusių kitų sričių profesionalų jungtinė komanda apsisprendė dėl miesto vystymosi kertinių krypčių ir Klaipėdos vizijos, kad Klaipėda taptų geriausia vieta gyventi ir dirbti Baltijos regione.
laboratorijų pastatas
„Klaipėda turėjo du kelius – nieko nedaryti, „vegetuoti“ ir skųstis, kad prarandame žmones, o investuotojai renkasi kitus miestus, arba pasirinkti ambicingą proveržį ir jį sukurti savo rankomis. Mes pasirinkome veikti ir sutelkėme jėgas. Dabar visi partneriai turime bendrą viziją ir sutarimą, kokį miestą norime kurti, kokias prioritetines sritis turime vystyti. Ekonominio proveržio strategijos reikia miestui, kad protai nenutekėtų, į užsienį išvykę klaipėdiečiai norėtų grįžti ir čia kurti gyvenimą, investuotojai mus matytų kaip patikimą ir progresyvų partnerį“, – įsitikinęs Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos miesto meras.
„Klaipėdos ekonominės plėtros strategijoje 2030“ numatytos keturios prioritetinės kryptys. Miestas stiprins ir plėtos jūrinę ekonomiką, bioekonomiką, pažangios pramonės ekonomiką, kūrybinių industrijų ir paslaugų ekonomiką. Klaipėda sieks tapti pagrindiniais Rytų Baltijos jūrinės prekybos vartais, o integruotas uosto, logistikos ir pramonės kompleksas planuoja aptarnauti 15 proc. Baltijos jūros rytinės pakrantės krovinių. Miestas taip pat plėtos SGD klasterį, kuriame bus kuriamos ir vystomos švariosios SGD technologijos.
„Uosto plėtra gali sukurti unikalią progą Klaipėdoje veikiančioms mokslo institucijoms – dialogas tarp uosto ir mokslo mums ypač svarbus“, – sako Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius. Strategijos partneriai telks bioekonomikos klasterį, kuriame chemijos, medienos, biotechnologijų verslai ir mokslas bendradarbiaus, kurdami ir taikydami švariąsias technologijas bei bioproduktus, atliekų tvarkymo ir perdirbimo technologijas.
„Bendra strategija duos impulsą pasirūpinti ne tik investiciniu Klaipėdos klimatu, bet ir padės čia veikiančiam verslui augti. Ateities verslui ieškosime bendrų sprendimų, kurie stiprins darbuotojų kompetencijas, inžinerijos prestižą. Ieškosime naujų bendradarbiavimo formų – medienos, biotechnologijų klasteriai leis įmonėms vienytis konkurencinėje kovoje su pasaulinio lygio kompanijomis. Klaipėdos pramonininkų asociacija pasiruošusi telkti verslo bendruomenę naujiems bendriems sprendimams“, – sako Viktoras Adomaitis, Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas.
Vystant bioekonomiką, Klaipėdos mokslininkai dalyvaus Baltijos jūros baseino mėlynųjų technologijų tyrimų programose, kartu plėtos akvakultūrą, kurs jūros biotechnologijas. Strategijos partneriai taip pat užsibrėžė tikslą iki 2030 m. pirmauti Lietuvoje pagal atsinaujinančios energijos naudojimą ir gamybą. „Klaipėdos universitetas siekia prasmingai prisidėti prie svarbių Klaipėdos miestui ir regionui mėlynojo augimo tikslų įgyvendinimo. Bendra strategija leis mokslo žinias efektyviau diegti versle ir viešajame sektoriuje. Universiteto vaidmuo yra svarbus, nes, vystant minėtus segmentus, žinių kūrimas turi būti grindžiamas plačiu tarpdiscipliniškumu, o jų taikymas – inovatyviais sprendimais. Mėlynasis augimas turi aukštos pridėtinės vertės potencialą, tačiau jam realizuoti svarbus mokslinėmis žiniomis grindžiamas išsilavinimas“, – tvirtina Klaipėdos universiteto rektorius prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas.
Klaipėda numatė plėtoti pažangią pramonę ir iki 2030 m. tapti regiono „pramonės 4.0“ kompetencijų centru. „Mums, modeliuojant investuotojų pritraukimo kryptis, ypač svarbu žinoti bendrą miesto ekonominę viziją, veikti greitai ir koordinuotai. Todėl išties džiaugiuosi, kad savivaldybė pasiryžo šiuo atveju būti dialogo iniciatoriumi ir nepabijojo įtraukti verslo bendruomenę. Dabar kartu turime galvoti apie naujas technologijas, šiuolaikinę gamybą ir pasiruošti konkuruoti dėl naujų pramonės šakų, kur turime didžiausias sukauptas žinias ir patirtį – tai plastiko pramonė, metalo apdirbimas, elektroniniai automobilių komponentai, logistikos grandinės valdymas ir technologiniai sprendimai. Tai kels klaipėdiečių atlygius ir suteiks galimybę grįžti“, – sako Eimantas Kiudulas, Klaipėdos LEZ generalinis direktorius. Vystydami kūrybinę ir paslaugų ekonomiką, strategijos partneriai siekia Klaipėdą paversti technologijų ir inovacijų kūrėja, o ne kitų šalių sprendimų vartotoja.
Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos jūrinės ir kūrybinių industrijų bei paslaugų ekonomikos kryptys taip pat apima turizmo sektoriaus plėtrą. Pasak strategijos partnerių, turizmas išlieka viena iš prioritetinių krypčių, tik dėl regiono specifikos Klaipėdos turizmo sektorius yra kitoks nei Kuršių nerijos ar kaimyninės Palangos.