„Jeigu man reikėtų dar kartą rinktis profesiją, jos tikrai nekeisčiau, manau, kad pasirinkau labai sėkmingai“, – sako Kauno technologijos universiteto profesorius Sigitas Tamulevičius, kuriam praėjusiais metais buvo įteikta Kauno miesto mokslo premija. P
asak jo, mokslininko kelyje nuolat lydi smalsumas, domėjimasis naujovėmis ir kūrybiškumas. Vis dėlto, kad ir koks atrodytų patrauklus mokslininko darbas, stojančiųjų į doktorantūros studijas mažėja.
„Norėdami užsitikrinti finansinį saugumą, jaunieji mokslininkai dažnai renkasi darbą versle, o ne siekia mokslininko karjeros. Tai yra didžiulė problema. Jeigu niekas nepasikeis, po penkerių metų tokiose srityse, kaip elektros ir elektronikos inžinerija, energetika bei kitose, pritrūksime dėstytojų ir mokslininkų“, – sako KTU laikinoji rektorė prof. Jurgita Šiugždinienė.
Ar tikrai doktorantūroje studijuojantys būsimieji mokslininkai išnaudoja visas jiems prieinamas galimybes? KTU doktorantūros projektų vadovė Vita Daudaravičienė pastebi, kad doktorantai už puikius studijų ir mokslinių tyrimų rezultatus, taip pat mokslinei kūrybinei veiklai ir akademiniam mobilumui gali pretenduoti į papildomą fondų paramą: „Vyksta aktyviausių doktorantų konkursas, steigiamos mecenatų stipendijos, skatinimai už mokslinę produkciją ir pan. KTU doktorantai gana noriai dalyvauja Lietuvos mokslo tarybos konkursuose. Jie galėtų aktyviau naudotis ir kitų fondų teikiamomis galimybėmis.“
„Doktorantūros studijos suteikė man galimybę stažuotis geriausiuose pasaulio universitetuose, dalyvauti tarptautinėse konferencijose, doktorantų vasaros mokyklose ir seminaruose. Galimybė pasidalinti savo patirtimi su užsienio kolegomis yra neįkainojama, nes gauni daug vertingų patarimų tolimesniems tyrimams“, – sako KTU doktorantė Neringa Gerulaitienė, neseniai gavusi skatinamąją stipendiją kaip aktyviausia doktorantė vadybos mokslo kryptyje.
Galimybė įgyti tarptautinės patirties – neįkainojama
Vienas iš paprasčiausių būdų įgyti tarptautinės patirties, vykdant mokslinius tyrimus, yra „Erasmus+“ praktikos. „Šiais laikais mokslas yra labai tarptautiškas ir bendradarbiavimas su užsienio institucijomis visada yra pliusas, tad „Erasmus+“ praktika gali būti puiki ilgalaikio bendradarbiavimo pradžia“, – sako Aušrinė Jurkevičiūtė, KTU Medžiagų inžinerijos mokslo krypties doktorantė. KTU yra sudaręs sutartį su Jungtinės Karalystės Nacionaliniu struktūrinio integralumo tyrimų centru (angl. National Structural Integrity Research Centre), todėl doktorantai gali net trejus metus mokslinius tyrimus atlikti Kembridže. Moksliniams tyrimams skirta įranga ir įrenginiai, kuriuos įsigyja centras, finansuojami iš nacionalinių Jungtinės Karalystės fondų lėšų.
Pagal šią sutartį Kembridže tyrimus atliekantis matavimų inžinerijos mokslo krypties doktorantas Tomas Každailis sako, kad taip galima įgyti ne tik profesinės, bet ir socialinės patirties, todėl nauda – akivaizdi: „Iš arti galiu pamatyti, kaip veikia aukšto lygio tarptautinės kompanijos mechanizmas, kokios yra aktualios sritys, kur galbūt trūksta specialistų. Konferencijos, įvairūs renginiai pačioje kompanijoje, darbas su aukštos kvalifikacijos mokslininkais – galėčiau vardinti ir vardinti tai, ko galima pasisemti iš šios galimybės.“
Vaikinas įstojo į matavimų inžinerijos doktorantūros studijas, o vykti į Kembridžą jį paskatino atsiveriančios perspektyvos pasirinktoje tyrimų srityje – T. Každailio disertacijos tematika yra susijusi su 3D spausdinimu. „Žinau kokia progresyvi, nauja ir inovatyvi yra 3D spausdinimo sritis. Būtent tai ir buvo vienas iš pagrindinių motyvų vykti darbuotis pagal šią programą. Ši sritis ten yra kur kas populiaresnė nei Lietuvoje, todėl atsiranda ir didesnės darbo perspektyvos“, – pasakoja T. Každailis. Vis dėlto, jaunasis tyrėjas savo ateitį pirmiausia sieja su Lietuva.
Verslo parama
V. Daudaravičienė pabrėžia neabejotiną verslo svarbą ruošiant doktorantus. Nuo 2017 m. pradėta plėtoti ir pramoninė doktorantūra. Tokia doktorantūros forma skatina verslą ir mokslą bendradarbiauti, ir rengti verslo poreikius atitinkančius mokslininkus, kai disertacinių tyrimų tematiką siūlo verslas, o universitetas užtikrina doktorantui reikiamų kompetencijų įgijimą. 2017 m. viena didžiausių ortopedijos technikos kompanijų Europoje „Ortho Baltic“ priėmė du KTU doktorantus.
Pirmosios robotikos įmonės Lietuvoje „Rubedo Sistemos“ bendrasteigėjo Lino Vaitulevičiaus teigimu, jau mažai kas abejoja, kad ateities valiuta bus žinios, tad mokslininkai turi puikią startinę poziciją: „Palankiausiai į mokslą žiūri tie verslai, kurie siekia gaminti aukštos pridėtinės vertės produkciją. Tam reikalingos gilios specialiosios žinios, o tai – mokslininkų arkliukas. Lietuva oficialiai deklaruoja padidintą dėmesį „žinių ekonomikai“, todėl turėtų daugėti verslų, kurie savo vertės pasiūlymus grindžia naujausiomis mokslo žiniomis.“