Jaunieji mokslininkai, siekiantys daktaro laipsnio, jau greitai galės tyrimus atlikti ne tik aukštosiose mokyklose ir mokslo institutuose, bet ir Lietuvos įmonėse. Tikimasi, kad tai skatins inovacijų augimą. Tai numatyta Švietimo ir mokslo ministerijos bei „Kurk Lietuvai“ projekto dalyvių kartu sukurtoje industrinės doktorantūros koncepcijoje. Įmonės galės teikti paraiškas doktorantūros konkursui, siūlydamos joms aktualias tyrimų temas kartu su mokslo ir studijų institucijomis. Šias temas pasirinkusių doktorantų tyrimai bus atliekami įmonėje bei mokslo ir studijų institucijoje, jų disertacijos bus orientuotos į konkrečių pramonei aktualių problemų sprendimą ir rinkai reikalingų inovacijų kūrimą.
Siekiama, kad Lietuvoje doktorantų, kuriuos rengiant dalyvauja įmonės, 2018 m. būtų 5, 2019 – 10. Vienam doktorantui per metus išleidžiama 12 tūkst. eurų. Anot ministro patarėjo E. Butkaus, galima tikėtis, kad šie doktorantai taps „sėkmės istorijomis“, kurios paskatins verslą aktyviau bendradarbiauti su mokslu. Ilgalaikėje perspektyvoje tai gali turėti teigiamą poveikį inovacijoms. Per industrinės doktorantūros projektus mokslo institucijos bendradarbiaus su verslo įmonėmis, siūlydamos pramonei konkrečius sprendimus ir kurdamos inovacijas. Lietuvoje šiuo metu tai ypač aktualu fizinių, technologijos, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse.
Pernai Europos inovacijų švieslentėje Lietuva iš 24 vietos (2016 m.) pakilo į 16 vietą tarp 28 Europos Sąjungos valstybių ir priartėjo prie ES vidurkio. 2016 m. Lietuvoje mokslinių tyrimų ir eksperimentinei plėtrai skirta 286,1 mln. eurų. Tačiau kai kurie rodikliai vis dar atrodo silpnai (viešojo ir privataus sektoriaus bendros publikacijos, verslo investicijos į MTEP veiklą). Prie jų pagerinimo bent iš dalies prisidės ir industrinė doktorantūra. Siekiant pažangos, labai svarbu investuoti į žmogiškuosius išteklius, kad mokslininko karjera taptų patraukli, daugėtų doktorantų.
Užsienio pavyzdžiai rodo, kad industrinę doktorantūrą baigę tyrėjai gali sėkmingai tęsti karjerą privačiame sektoriuje, o jos reikšmė pramonei matuojama augančiu inovacijų skaičiumi bei aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimu. Pavyzdžiui, Danijoje industrinę doktorantūrą vykdančiose įmonėse patentų skaičius išauga beveik dvigubai, o jų gaunamas pelnas per 5 metus didesnis 4 mln. eurų nei panašių, bet industrinės doktorantūros nevykdančių įmonių. Industrinę doktorantūrą pasirinkę tyrėjai turi geresnes įsidarbinimo galimybes ir eina aukštesnes pareigas privačiame sektoriuje, gauna 10 proc. didesnes algas.