Baltijos valstybių parlamentarai kreipėsi į ESBO PA pirmininką dėl Rusijos veiksmų. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje vardu kartu su Latvijos delegacijos vadovu Edvinu Šnore (Edvīns Šnore) ir Estijos delegacijos vadovu Martu Nutu (Mart Nutt) kreipėsi į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinės Asamblėjos pirmininką Gigi Ceretelį, išreikšdami susirūpinimą dėl rezoliucijų nesilaikymo, kurios buvo priimtos ankstesnėse parlamentinėse asamblėjose.
„ESBO Parlamentinė Asamblėja turėtų parodyti, kad tarptautinėje bendruomenėje siekia svaresnio vaidmens nei „pokalbių klubo“ vaidmuo ir atsakingo požiūrio į politinius sprendimus, kurie priimami ESBO Parlamentinės Asamblėjos metu. Pirmiausia dėmesys turi būti skiriamas nacionalinėms vyriausybėms, kurios dažnai ignoruoja priimtus sprendimus. ESBO privalo visomis reikiamomis priemonėmis užtikrinti, kad rezoliucijos pirmiausia būtų įgyvendintos nacionaliniu lygmeniu, ypač kai jos susijusios su tarptautinės teisės pažeidimais ir pamatiniais ESBO principais. Mes, kaip ESBO bendruomenė, negalime nekreipti dėmesio į Rusijos tęsiamą neteisėtą Krymo aneksiją, okupaciją Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijose. Asamblėja ne kartą ragino Rusiją laikytis tarptautinės teisės principų ir normų, susijusių su Krymu, Abchazija ir Pietų Osetija. Tačiau raginimai buvo nesėkmingi, todėl būtina spręsti problemą kitais būdais – sankcijomis. Pavyzdžiui, Europos Taryba Rusijos delegacijai taiko balsavimo teisių suspendavimą, riboja dalyvavimą valdančiųjų komitetų posėdžiuose bei rinkimų stebėjimą.“
Laiške prašoma pristatyti šį klausimą Nuolatiniam ESBO Parlamentinės Asamblėjos komitetui ir iškelti diskusiją dėl ESBO Parlamentinės Asamblėjos priimtų rezoliucijų įgyvendinimo procedūrų būsimoje žiemos sesijoje Vienoje.
Aptars aktualius referendumo dėl pilietybės išsaugojimo klausimus. Seimo valdyba delegavo Seimo narį Žygimantą Pavilionį vasario 24–28 d. dalyvauti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga organizuojamoje diskusijoje, kurioje bus aptarti išeivijai aktualūs referendumo dėl pilietybės išsaugojimo klausimai su Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės atstovais Los Andžele (JAV). Parlamentaras taip pat susitiks su filantropais ir galimais investuotojais Lietuvoje, dalyvaus apskritojo stalo diskusijoje su Los Andželo verslo atstovais, kuriems pristatys Lietuvą, susitiks su kitų nevyriausybinių organizacijų, prisidedančių prie Lietuvos vardo garsinimo, atstovais. Seimo narys Ž. Pavilionis yra Transatlantinių santykių ir demokratinės plėtros pakomitečio pirmininkas ir Tarpparlamentinių ryšių su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis grupės narys.
Savivaldybių kontrolieriai turėtų atsiskaityti Valstybės kontrolei. Seimo nariai – Andrius Palionis ir Ramūnas Karbauskis inicijavo įstatymo projektą, kuriuo, siekiant skaidrumo, savivaldybių kontrolieriai taptų atskaitingi ne savivaldybių taryboms, bet Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei. Tokį projektą parengti paskatino esama situacija, kai savivaldybių ir joms priklausančių įmonių kontrolę ar auditą atlieka savivaldybės kontrolierius, kuris privalo atsiskaityti savivaldybės tarybai. „Savivaldybės administracija ar taryba vykdo veiklą, bet kartu pati kontroliuoja, kaip ta veikla vykdoma. Jeigu vienokios ar kitokios kontrolieriaus išvados tarybai neįtiks, ši turės galimybę tokį kontrolierių pašalinti. Esu įsitikinęs, kad įstatymą būtina keisti, nes tam pačiam subjektui negalima kartu ir vykdyti veiklą, ir kontroliuoti, kaip ji vykdoma. Būtina šias funkcijas atskirti, siekiant skaidrumo, lygiateisiškumo ir nepriklausomumo principų“, – sako parlamentaras A. Palionis.
Valstybės kontrolė, o ne savivaldybės taryba, svarstytų ir tvirtintų savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos metinę ataskaitą. Tai leistų užtikrinti skaidrią ir nepriklausomą savivaldybių kontrolierių veiklą.
Socialdemokratai siūlo „naują požiūrį“ tautinėms mažumoms. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seimo nariai parengė Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuriuo siūloma tautinės mažumos gausiai gyvenamoje vietovėje leisti vietovardžius rašyti ne tik lietuvių, bet ir tautinės mažumos kalba. Toks gyvenamųjų vietovių, gatvių, viešojo administravimo subjektų ir topografinių ženklų rašymas būtų leidžiamas, jei seniūnijoje gyvena daugiau nei 1/3 tautinės mažumos atstovų. Jeigu seniūnijoje tautinės mažumos gyventojų yra mažiau nei 1/3, vietovardžiai mažumos kalba galėtų būti rašomi tik pritarus tos teritorijos gyventojų daugumai.
Naujasis įstatymas taip pat sudarytų sąlygas gyventojams kreiptis į savivaldybės institucijas mažumos kalba, o savivaldybė turėtų atsakyti valstybine kalba, tačiau kartu galėtų pridėti atsakymą mažumos kalba.
Panašiai mažumų gana gausiai apgyvendintose savivaldybėse būtų galima teikti informaciją ar pirminę teisinę pagalbą: jeigu mažumos atstovų gyvena ne mažiau nei 1/3 visų gyventojų, tai informacija turėtų būti teikiama lietuvių kalba, bet kartu galima būtų gyventojus informuoti ir mažumos kalba.
Remiantis 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena 6,6 proc. lenkų tautybės Lietuvos piliečių, 5,8 proc. – rusų tautybės, 1,2 proc. – baltarusių, 0,5 proc. – ukrainiečių, 0,6 proc. – kitų tautybių. Iš viso Lietuvoje suskaičiuojama 154 tautybių gyventojų.