Lietuvos Respublikos Seimo pranešimai

Ant Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kapų padėtos gėlės. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse Vitražo galerijoje vyko tradicinė gėlių, padedamų ant Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kapų, perdavimo ceremonija. Pagerbtas Anapilin išėjusių Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų – Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatų – šviesus atminimas. Seimo Pirmininkas prof. dr. Viktoras Pranckietis perdavė gėles ir įgaliojo Joniškio, Kauno, Kelmės, Kėdainių, Klaipėdos, Pakruojo, Palangos, Plungės, Ukmergės savivaldybių atstovus ir Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos karius aplankyti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kapus ir padėti ant jų gėles nuo Lietuvos Respublikos Seimo ir visų Lietuvos žmonių. Ant Vilniuje palaidotų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kapų gėles padėjo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai.

Renginyje dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai – Aukščiausiosios Tarybos deputatai, jų artimieji, savivaldybių atstovai, jaunimas ir kiti garbūs svečiai. Ceremonijoje koncertavo Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės mokyklos mokiniai. Gėlių, skirtų padėti ant Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kapų, perdavimo ceremonija vyksta jau nuo 2010 m. Šiais metais gėlės padėtos ant 35 kapų.

5 gėlių perdavimo ceremonija Seime
Gėlių perdavimo ceremonija Lietuvos Respublikos Seime.
Olgos Posaškovos nuotr.

5 gėlių perdavimas Seime

 

Seime išrinkti Lietuvos istorijos žinovai. Kovo 10 d. Seime įvyko Seimo Pirmininko prof. dr. Viktoro Pranckiečio globojamo nacionalinio konkurso „Lietuvos istorijos žinovas“ finalas. Renginio pradžioje susirinkusius dalyvius pasveikino Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas, Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė ir Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos pirmininkė Žaneta Vaškevičienė.

Išrinkti 5 geriausiai konkurse pasirodę dalyviai. Lietuvos istorijos žinovo titulą pelnė Rimantas Grikienis. Iš renginyje dalyvavusių progimnazijų moksleivių geriausiai pasirodė Karolis Margis (Kretingos rajono Salantų gimnazija), iš gimnazijų moksleivių – Dovydas Vidžiūnas (Biržų „Saulės“ gimnazija). Konkurse dalyvavo ir užsienio lietuviai, šioje kategorijoje apdovanotas geriausiai pasirodęs Marius Davainis. Visuomenės atstovų grupės laimėtojas – Daumantas Kazimieras Masaitis. Giliausias istorijos žinias pademonstravę dalyviai buvo apdovanoti organizatorių, partnerių ir rėmėjų padėkomis ir vertingais prizais.

Lietuvos istorijos žinovas Rimantas Grikienis
Iš kairės: Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos
pirmininkas prof. dr. Arūnas Gumuliauskas, Nacionalinio
konkurso nugalėtojas Rimantas Grikienis, Seimo
Pirmininkas prof. dr. Viktoras Pranckietis. Dž. G. Barysaitės nuotr.
Konkurso organizatorės
Nacionalinio konkurso „Lietuvos istorijos žinovas“ organizatorės. Dž. G. Barysaitės nuotr.

Stabdyti netikrų bedarbių piktnaudžiavimą. Seimo narė dr. Aušra Maldeikienė 2018 m. vasario 20 d. Seime įregistravo Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 24 ir 61 straipsnių pakeitimo projektą, kuriuo siūlo griežčiau apibrėžti bedarbio statuso panaikinimo pagrindą ir aiškiau reglamentuoti asmenų, piktnaudžiaujančių užimtumo rėmimo priemonėmis, atsakomybę. Siūlomi pakeitimai mažintų korupciją, susijusią su užimtumo rėmimo priemonėmis, ribotų nelegalų įdarbinimą, atlyginimų „vokeliuose“ mokėjimą ir kitus neskaidrius darbo santykių aspektus.

Projekte siūloma, kad asmenys, pasinaudoję užimtumo rėmimo priemonėmis, privalėtų kompensuoti dėl neteisėtos veiklos patirtas išlaidas. Ši nuostata negaliotų tuo atveju, jeigu bedarbis, kuris dirbo nelegalų darbą, apie tai praneštų bent vienai iš nelegalaus darbo kontrolę vykdančių institucijų. Problema išties opi, nes daug asmenų dirba nelegaliai ir registruojasi darbo biržoje. Nepakankamai aiškus bedarbio statuso naikinimo ir numatytos atsakomybės reglamentavimas sudaro sąlygas pasinaudoti įstatymo spragomis ir piktnaudžiauti bedarbio padėtimi ir teisėmis.

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.