Vasario 13 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje atidaryta paroda „Vasario 16-osios Lietuva: nepriklausomos valstybės atkūrimas dokumentuose“. Paroda veiks vasario 12 d. – kovo 14 d.
1918 m. liepos 13 d. kooptuotas į Valstybės
Tarybą, lapkričio 11 d. – gruodžio 26 d.
vadovavo I Ministrų kabinetui, kartu
ėjo užsienio reikalų ir krašto apsaugos
ministrų pareigas. Lapkričio 23 d. pasirašė
pirmąjį įsakymą dėl Lietuvos kariuomenės
kūrimo.
1917 m. antroji pusė – 1918 m. – ypatingas, tačiau visuomenei iki šiol mažai žinomas laikotarpis. Vilniuje tuo metu prasidėjo nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas, o svarbiausia šio proceso ašimi tapo Lietuvos Taryba. Parodos ekspozicijoje didžiausias dėmesys skiriamas apie Tarybos veiklą pasakojantiems dokumentams. Gausus ir turtingas jų rinkinys išliko buvusiuose Petro Vileišio rūmuose, kur tarpukariu veikė Lietuvių mokslo draugija ir švietimo draugija „Rytas“. 1962 m. to meto Lietuvių kalbos ir literatūros institutas rinkinį perdavė LMAVB. Parodos metu lankytojai galės susipažinti su valstybės valdymo kasdiena: Lietuvos Tarybos rengtais ir institucijoms siųstais raštais, Lietuvos gyventojų skundais, aktyviausios katalikiškos visuomenės dalies dokumentais.
Eksponatai atrinkti ir iš to meto garsių žmonių fondų. Archeografas, istorikas Konstantinas Jablonskis bibliotekai perdavė daug vokiečių okupacijos dokumentų. Tarp jų ypač įdomus vokiečių sudarytas Lietuvos srities žemėlapis. Jis labai smulkus, todėl visuomenė jame gali aptikti net savo kaimą ir sužinoti, kurioje apskrityje jis buvo. Parodai buvo atrinkti Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarų, garsių žmonių autografai. Eksponuojamas originalus „Lietuvos aido“ numeris, kuriame išspausdintas Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktas. Tokių laikraščių slaptai nuo okupacinės valdžios pavyko išplatinti tik apie 70 egzempliorių.
Kitą svarbią eksponatų grupę sudaro dokumentai iš 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Lietuvių konferencijos Vilniuje rinkinio. Jie atskleidžia turtingą Lietuvos Tarybos veiklos priešistorę. Dokumentus sukaupė signataras Mykolas Biržiška, o jam pasitraukus į Vokietiją, 1945 m. bibliotekai perdavė K. Korsakas. Bibliotekos fonduose buvo rastos dar neeksponuotos dviejų konferencijos dalyvių kun. Mykolo Rudzio ir mokytojo Prano Gineičio nuotraukos. Archyvo medžiagą papildys ir iliustruos Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarų ir kitų tuo metu garsių, veiklių, o šiandien nepelnytai pamirštų asmenų nuotraukos. Šalia Lietuvos vaizdų vokiškuose atvirukuose išvysime senąjį etnografinį Pakartuvių kaimą prie Šiaulių (iš Augustino Janulaičio fondo). Dauguma dokumentų visuomenei pristatomi pirmą kartą.
Bibliotekos dokumentus papildys prof. Liudo Mažylio maloniai pateikta eksponuoti Vasario 16-osios Akto signatarų autografų kolekcija. Tai reta proga visuomenei pamatyti šio kolekcininko sukauptų dokumentų dalį.
Rasa Sperskienė
Autorė yra Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus mokslo darbuotoja