Aš esu Etmės Evė. (2017). Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose. Simonaitistikos šaltinių publikacija. Sudarytojas – Domas Kaunas. Dailininkas – Alfonsas Žvilius. Vilnius: VšĮ Akademinė leidyba, 331 p.
Sausio 18 d. Lietuvos mokslų akademijos įvyko knygos „Aš esu Etmės Evė. Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“ (2017) sutiktuvės. Pilnutėlėje LMA Didžiojoje salėje vykusiam renginiui vadovavo Vilniaus universiteto profesorius Arvydas Pacevičius. Apie šios knygos atsiradimą, rašytojos Ievos Simonaitytės asmenybę ir sudėtingą jos kelią į literatūrą, labai specifišką jos kūrinių tematiką, aplinkybes, lėmusias rašytojos likimą, kalbėjo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė docentė Silva Pocytė, Lietuvos mokslų akademijos akademikė, Vilniaus universiteto profesorė, daugelio knygų apie šiuolaikinę lietuvių literatūrą autorė Viktorija Daujotytė-Pakerienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja Solveiga Daugirdaitė. Labai įdomiai apie šios neeilinės knygos rašymo subtilybes papasakojo jos sudarytojas, Lietuvos mokslų akademijos akademikas, Vilniaus universiteto profesorius Domas Kaunas.
Knygoje pateikti amžininkų atsiminimai, kuriuos užrašė ir sugrupavo šios knygos sudarytojas. Knyga skirta rašytojos 120-osioms gimimo metinėms. Apie Ievą Simonaitytę, kuri save visada vadino Eve, pasakojo jos kraštiečiai iš Mažosios Lietuvos, su ja bendravę literatai, aktoriai, muzikologai, dailininkai, žurnalistai, jai artimos aplinkos asmenys. Sunku net įsivaizduoti, kad viena iš labiausiai žinomų lietuvių literatūros klasikių visą savo išsilavinimą įgijo savišvieta. Dėl luošumo trečdalį gyvenimo praleido gydymo įstaigose. Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo metu ryžtingai susiejusi savo kūrybą ir visuomeninę veiklą su Lietuva, 1936 m. tapo pirmąja valstybinės literatūros premijos laureate.
Šios unikalios knygos kūrimo procesas buvo labai sudėtingas ir užtruko kelis dešimtmečius. Kaip pratarmėje pripažįsta jos sudarytojas, nemaža dalis liudytojų patys daug ko apie rašytoją nežinojo, o kai ką ir nutylėjo, „į I. Simonaitytę dažnai žvelgė tik nuo savo namų slenksčio“. Hitlerinės okupacijos metais jos knygos buvo pašalintos iš bibliotekų. Tačiau dar labiau keista, kad, atkūrus Lietuvos valstybę, naujosios švietimo koncepcijos kūrėjai jos visą kūrybą išbraukė iš mokyklų programų. Kaip pažymi knygos sudarytojas, „be I. Simonaitytės užaugo visa laisvojo jaunimo karta“. Į mokyklą Rašytoja grąžinta tik 2016 m., o 2017-uosius Seimas paskelbė Ievos Simonaitytės metais.
Naujoji knyga atskleidžia skaitytojui daugiaplanį Rašytojos portretą, padeda nauju žvilgsniu pažvelgti į jos asmenybę ir kūrybą. Tačiau bene svarbiausias knygos bruožas – ji parašyta tokiu vaizdingu stiliumi ir tokia nuoširdžia pasakojimo nuotaika, kad, pradėjus skaityti, nebeįmanoma nuo jos atsitraukti. Parengė Jonas Jasaitis