Jogurtas su gerosiomis bakterijomis, vanduo su mineralais, batonėlis, praturtintas baltymais, duona su maisto skaidulomis – tai produktai, turintys naudingųjų savybių ir yra apibūdinami viena sąvoka – funkcinis maistas, kuris pamažu atranda vietą parduotuvių lentynose. Tačiau ar lietuviai žino, kas yra funkcinis maistas?
Naujausias ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto kartu su Japonijos mokslininkais atliktas tyrimas „Funkciniai maisto produktai: vartotojų pasirinkimus lemiantys veiksniai“ parodė, kas turi įtakos vartotojams renkantis funkcinio maisto produktus.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorės dr. Justinos Gineikienės teigimu, iki šiol atliekant dauguma tyrimų šioje srityje buvo analizuoti su sveikata susiję veiksniai ir jų daroma įtaka vartotojo pasirinkimui. Šio tyrimo projekto tikslas yra nustatyti ir kitus veiksnius, lemiančius funkcinio maisto pasirinkimą ir nuostatas šio maisto atžvilgiu.
„Tyrimo rezultatai atskleidė, kad polinkis į demonstratyvų vartojimą bei jautrumas aplinkinių įtakai turi teigiamą poveikį funkcinio maisto vertinimui bei ketinimui pirkti funkcinį maistą, t. y. žmonės, kuriems svarbu pasirodyti prieš kitus bei rūpi aplinkinių žmonių nuomonė, dažniau renkasi tokius produktus, o asmens savikontrolės lygis turi neigiamą poveikį funkcinio maisto pasirinkimui. Žmonės, kuriems sunkiau save kontroliuoti, dažnai ieško „lengvesnių“ ir paprastesnių sprendimų, kaip būti sveikesniam, nes nusipirkti funkcinio maisto produktą reikalauja mažiau pastangų nei pilnavertė subalansuota mityba ar reguliari mankšta. Taip pat asmenys, patiriantys su stresu susijusius sutrikimus ar simptomus, yra labiau linkę rinktis funkcinio maisto produktus, o gydymasis nuo tam tikrų ligų nėra susijęs su funkcinio maisto vartojimu“, – sako profesorė.
Visgi vartotojai nevienareikšmiai vertina funkcinį maistą sveikumo ir natūralumo atžvilgiu. „Pavyzdžiui, žmogus susidūręs su tam tikra inovacija, ne visada tai vertina palankiai. Rinkdamasis pieną, praturtintą vitaminu D, vartotojas mato ir įprastą, natūralų pieną, keliantį dviprasmius jausmus, mintis, skatinančius skeptiškiau žiūrėti į visus kitus funkcinio maisto produktus“, – sako profesorė.
Susidomėjimas auga
Tyrimo duomenys parodė, kad Lietuvoje funkcinį maistą dažniausiai renkasi jaunesni, darbingo amžiaus žmonės. Jie skuba, bet nori gyventi sveikiau. Dažniausiai šie vartotojai gyvena didžiuosiuose miestuose.
„Vykdant tyrimą netikėta buvo tai, kad neradome pajamų ir funkcinio maisto vartojimo ryšio, nepaisant to, kad funkcinio maisto produktai dažnai yra kiek brangesni. Skiriasi ir šalių situacija, tyrimų rezultatai yra skirtingi, tad vieno vartotojo veido nupiešti negalime. Kai kuriose šalyse šį maistą renkasi žmonės, gaunantys didesnes pajamas. Kitose šalyse pajamų ryšio nėra. Kai kuriose šalyse dėl sveikatos problemų tokį maistą renkasi ir vyresnio amžiaus žmonės, priešingai negu Lietuvoje“, – sako tyrėja, ISM universiteto doktorantė Dovilė Barauskaitė.
D.Barauskaitės teigimu, funkcinio maisto apibrėžimai yra skirtingi, pačios sąvokos žmonės nežino ir neskirsto. Žmonės supranta tai kaip „pagerintą“, „super maistą“. Kalbant su žmonėmis apie konkrečius produktus, vartotojams tampa aiškiau, jie yra išbandę juos. Visgi informacijos trūksta.
„Tyrimo metu kalbėjome su ekspertais, dietologais, mitybos specialistais, atkreipėme dėmesį, kad žmonės nežino apie medžiagas, kurių reikia mūsų organizmui, nežino, kiek jų reikia, kuo jos naudingos. Dėl to vartotojų produktų vertinimas yra skirtingas. Mums įprastus duonos, pieno produktus žmonės vertina teigiamai, nes tai tradicinės kategorijos ir lietuvių mėgstami produktai. Tas pats yra kalbant apie funkcinius ingredientus. Vitaminai, kalcis, magnis yra puikiai žinomi ir lietuviai šiuos ingredientus vertina palankiau. Mažiau pažįstami ingredientai – selenas, karotenoidai, augalų steroliai yra vertinami skeptiškiau, nors dauguma iš jų yra būtini organizmui ir atlieka svarbias funkcijas. Žmonėms trūksta informacijos, dėl to tai skamba grėsmingai ir į tokius produktus žiūrima gana atsargiai“, – sako D. Barauskaitė.
Tyrimo autorių teigimu, tendencija vartoti funkcinį maistą didėja – pažiūrėjus į skaičius, funkcinis maistas yra viena sparčiausiai augančių maisto produktų kategorijų. Žmonės vis labiau rūpinasi sveikata, mityba. Suvokiamas ryšys, kaip mityba daro įtaką sveikatai ir tai lemia vis dažnesnį tokių produktų pasirinkimą.
„Populiariausios funkcinio maisto kategorijos – pieno produktai, duonos gaminiai. Šiose kategorijose yra daugiausiai variantų ir alternatyvų. Atsiranda ir naujų produktų kitose kategorijose, plečiasi ir sausų pusryčių kategorija (dedami vitaminai, mineralai). Vienas iš aspektų, lemiančių kategorijos populiarumą, yra produkto tipas ir gamybos procesas. Kai produktas nėra labai sveikas, bandoma kompensuoti tai papildomomis naudingomis medžiagomis (vitaminais, mineralais ir pan.) Galime rasti ir mėsos produktų su probiotikais, majonezo, padažų su skaidulomis. Atidžiau pažiūrėję galime rasti daugybę pavyzdžių. Lietuvoje populiariausi pieno ir duonos gaminiai – jų vartojame daugiausiai“, – apibendrino tyrimo vadovė.
Tyrimo finansavimo šaltiniai: dvišaliai Lietuvos–Japonijos mokslo ir sklaidos projektai, finansuojami konkurso būdu pagal Lietuvos mokslo tarybos ir Japonijos mokslo skatinimo organizacijos „Japan Society for the Promotion of Science“ (JSPS) susitarimą (projekto nr. LJB-2/2016).