Profesinė magistrantūra yra įprasta ir ilgas tradicijas turinti studijų pakopa išsivysčiusiose Europos šalyse. Lietuvoje apie tai kalbėta nemažai metų, tačiau pradėta aukštojo mokslo reforma paskatino sugrįžti prie šio klausimo. Akademinė bendruomenė kartu su valdžios ir verslo atstovais studijų parodos „Studijos 2018“ metu vykusiame „Inžinerijos mokslų taikomųjų tyrimų forume 2018“ išsakė savo požiūrį į tokių studijų ateitį.
Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko prof. Eugenijaus Jovaišos teigimu, studentai turi turėti visą akademinį karjeros kelią, kurio dabar nėra: „Šiandien mes turime tik pirmą karjeros kelio žingsnį – profesinį bakalaurą. Norime užpildyti visą kelią ir žengti du kitus žingsnius – profesinį magistrą ir profesinį daktarą. Profesinį magistrą plėtos kolegijos, tačiau profesinę magistrantūrą pasiekti be universitetų pagalbos bus sunku arba neįmanoma. Su tuo sutinka visų kolegijų direktoriai. Nesakau, kad tai bus organizacinis, fizinis suliejimas. Kalbu apie programinį suliejimą dėl kokybiško mokslo.“
Dėl profesinės magistrantūros būtinybės komiteto pirmininkui prof. E. Jovaišai pritarė ir LR švietimo ir mokslo viceministras dr. Giedrius Viliūnas: „Kol kas turime tik fragmentuotą profesinę magistrantūrą. Reikia žiūrėti į visą absolventų karjeros kelią. Turime kalbėti ne apie akademinį laipsnį, bet apie kvalifikaciją, kuri patvirtina tam tikras kompetencijas, reikalingas darbo rinkai. Tai – kvalifikacinis laipsnis. Pagrindinis instrumentas to siekti – sektoriniai standartai, nes profesinis magistras turi vesti labai arti profesijos, o kvalifikaciniai reikalavimai turi būti padiktuoti užsakovo.“
Reikia vieningos akademinės bendruomenės
Forumą inicijavusios Kauno technikos kolegijos direktoriaus Nerijaus Varno teigimu, profesinė magistrantūra yra ta kryptis, kurią remia ir skatina verslas, kurios reikia rinkai, ir šiuo keliu būtina žengti artimiausiu metu: „Profesinė magistrantūra turi itin daug potencialo. Kolegijos turi modernias mokslo bazes, naujausią įrangą, į kurią investuoja ne tik valstybė, bet ir privatus sektorius. Artimai dirbdami su verslu, matome jo poreikius, kokių specialistų su kokiomis kompetencijomis reikia. Žinoma, nauja studijų pakopa turi būti naudinga ne tik verslui, bet ir studentams. Kasdien susiduriame su tuo, kad verslas nori aukštesnio lygio specialistų, kurie atliktų tyrimus pagal realias problemas įmonėse, spręstų konkrečią įmonės problematiką. Čia turi atsirasti galimybė studentams įgyti aukštesnę ir į praktiką orientuotą kvalifikaciją.“
Kad profesinė magistrantūra yra būtina, pritaria ir Lietuvos universitetų rektoriai. Pasak laikinosios Kauno technologijų universiteto rektorės prof. Jurgitos Šiugždinienės, „tai yra geras žingsnis, nes reikia į praktiką labiau orientuotų magistrantūros studijų. Tačiau svarbiausia aiškiai nusakyti, kokie bus reikalavimai, kriterijai bei universitetų ir kolegijų vaidmuo“.
Panašios nuomonės yra ir Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis, kurio teigimu, kol kas trūksta harmoningos ir tvarios aukštojo mokslo sistemos, kur būtų galima iš vienos pakopos pereiti į kitą ar grįžti atgal. „Yra tam tikras ginčas, kad ne visada universitetinis magistras sutampa su verslo poreikiu. Tame yra tiesos. Suprantama, kad reikia aukšto profesinio meistriškumo žmonių ir versle, ir pramonėje, ir valstybės valdyme. Taip pat reikia ir žmonių, kurie turėtų laisvesnę mintį, platesnį išsilavinimą. Profesinė magistrantūra tai išspręstų. Tai – galimybių praplėtimas studijuojantiems. Taip pat reikia pripažinti, kad kolegijos yra arčiau vidutinio, smulkiojo verslo. Kitaip sakant, didysis variklis yra artimesnis su kolegijomis ir jos mato šio verslo poreikius. Mes jau bandėme teikti pasiūlymą kolegijoms, kur teorinę dalį atliktų universitetai. Manau, kad reikia nedidelio postūmio, kad profesinė magistrantūra pradėtų veikti“, – sako prof. J. Augutis.
Lietuvos studentų sąjungos prezidento Eigirdo Sarkano manymu, profesinė magistrantūra didins aukštojo mokslo konkurencingumą, tačiau nėra aišku, kaip viskas bus įgyvendinta: „Didžioji dalis Europos valstybių turi profesinį magistrą, tad suprantama, kad jis didintų baigusių studentų konkurencingumą darbo rinkoje. Tačiau kol kas mums trūksta idėjos įgyvendinimo grynumo. Kas taps lyderiu, teikiant tas studijas? Manau, kad turėtų sustiprėti bendradarbiavimas tarp universitetų ir kolegijų.“
Prie praktinių žinių reikia mokslo elemento
UAB „Elinta“ įkūrėjo dr. Vytauto Jokužio teigimu, profesinė magistrantūra jau veikia, liko tik ją įteisinti: „Apie profesinę magistrantūrą kalbame per vėlai. Visa tai yra seniai, tačiau reikia tai įteisinti. Mes kiekvienais metais iš KTU priimame magistrantus, tada patiksliname jų darbų tematiką ir gauname puikių inžinierių, kurie apsigina magistrą. Tai labai naudinga įmonei, nes atliekami tyrimai mums reikalingose srityse. Taip pat, kai darbas yra realus, studentai turi visiškai kitą motyvaciją jį rašyti. Laimi abi pusės. Ta pati situacija būtų, jei studentai ateitų iš kolegijų, nes dažniausiai jos yra arčiau praktinių dalykų. Dabar studentams reikia sudaryti sąlygas prie praktinių žinių pridėti taikomojo mokslo elementą, kuris yra būtinas bet kuriai įmonei, norinčiai tapti konkurencinga.“
Pasak Lietuvos inžinerinės p
ramonės asociacijos (LINPRA) atstovės Agnės Kudarauskienės, Lietuvai reikalingas profesinis orientavimas, kad jaunas žmogus žinotų, kodėl renkasi magistrantūros studijas: „Žmogus, kuriam aštuoniolika metų, dažniausiai neturi aiškios karjeros vizijos. Mokyklą baigę žmonės turi žinoti, kodėl eina į aukštąsias mokyklas ir kodėl jiems to reikia.“
Verslui reikia kūrybingų žmonių
Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio, prasidėjusi ketvirtoji pramonės revoliucija verčia ieškoti kūrybingų žmonių, kurie gali konkuruoti su mašinomis, į tai turi būti atsižvelgiama ir rengiant būsimus specialistus aukštosiose mokyklose: „Žmogaus vieta keičiasi su visa technologijų revoliucija. Šiandien reikia kalbėti apie žmogaus vietą ateityje ir ko jam reikės. Profesinis magistras – tai jau nebėra tas kolegijos studentas, kuris buvo iki šiol. Šiuolaikinis specialistas turi turėti pagrindus analitinio mąstymo, duomenų apdorojimo, programavimo ir dar daugelį naujų kompetencijų, kurių seniau nereikėjo.“ R. Dargio teigimu, valstybei reikia kūrybingų žmonių, kurie turi idėjų ir ateities viziją. Lietuvai reikia mąstančių žmonių, o jų sinergija duoda rezultatus. Žmonės turi gebėti adaptuotis prie pokyčių.