Knygos „Tautiškos giesmės kelias į tautą“, kurią recenzavo akademikas Antanas Tyla, tikslas – stabdyti jaunimo emigraciją.
Tam pasitelkta nauja „Tautiškos giesmės“ interpretacija su iliustracijomis jaunimo tautiškumui ugdyti. Jaunimas išvažiuoja į kitas šalis, nejausdamas atsakomybės dėl Lietuvos ateities. Ką daryti, kad pasaulyje išliktume kaip tauta su savo kalba, kultūra ir teritorija? Eikime su „Tautiška giesme“ į šviesią ir teisingą Lietuvą. „Tautiškoje giesmėje“, tapusioje Lietuvos himnu, dr. Vincas Kudirka, žymiausias XIX a. pabaigos tautinio atgimimo veikėjas, rašytojas, muzikas, „Varpo“ redaktorius, ragina tautą – kiekvieną iš mūsų – kurti šviesią ir teisingą Lietuvą. Tai trys priesakai ir jų tikslai. Siekdami vykdyti priesakus, IŠ PRAEITIES TAVO SŪNŪS TE STIPRYBĘ SEMIA. O praeitis – LIETUVA, TĖVYNE MŪSŲ, TU DIDVYRIŲ ŽEME.
Pirmas priesakas – TEGUL TAVO VAIKAI EINA VIEN TAKAIS DORYBĖS. Vykdydamas šį priesaką, DIRBU TAVO NAUDAI IR ŽMONIŲ GĖRYBEI.
Antras priesakas – TEGUL SAULĖ (dvasinė kultūra) LIETUVOJ TAMSUMAS PRAŠALINA. Vykdant šį priesaką, IR ŠVIESA, IR TIESA MŪS ŽINGSNIUS LYDI.
Trečias priesakas – TEGUL MEILĖ LIETUVOS DEGA MŪSŲ ŠIRDYSE. Vykdant šį priesaką, VARDAN TOS LIETUVOS VIENYBĖ ŽYDI. O vienybėje – galybė, nes nėra darbo, kurio nebūtų galima atlikti bendromis jėgomis.
Kiekvienas mūsų, vykdydamas šiuos tris priesakus, kuria šviesią ir teisingą Lietuvą, kurioje viešpatautų vien dorybė, dvasinė kultūra ir meilė Lietuvai. Todėl neturėtume rinkti arba skirti į svarbias valstybės pareigas tų, kurie nepaiso bent vieno priesako: neina vien takais dorybės, nėra aukštos dvasinės kultūros ar nemyli Lietuvos. Naują „Tautiškos giesmės“ interpretaciją reikia įtraukti į mokyklų pilietinio ugdymo programą, kad mokiniai šiuos priesakus suvoktų ir juos vykdytų. Juk tauta iš tikrųjų prasideda nuo mokyklos. Tada mūsų tauta, kurianti šviesią ir teisingą Lietuvą, gerokai mažiau išsivažinėtų. Dirbti ir kurti Lietuvoje yra ir prasmė, ir atsakomybė.
Knygos iliustracijos suskirstytos į kelis skyrius: „Tautiškos giesmės“ gimtinė – Vladislavovas (dabar Kudirkos Naumiestis); „Tautiškos giesmės“ rankraščio kelias į Tilžę; pirmosios „Tautiškos giesmės“ publikacijos; atvirukai, plakatai su „Tautiškos giesmės“ žodžiais; pašto ženklai ir vokai su „Tautiškos giesmės“ žodžiais; pirmosios plokštelės su „Tautiška giesme“; bareljefai, paminklai su „Tautiškos giesmės“ žodžiais. O paskutinė iliustracija liepia eiti tautos didvyrių takais.
Pirmą kartą su Lietuvos nacionaliniu muziejumi buvo parengta paroda „Tautiškos giesmės kelias į tautą“, kuri dabar keliauja po Lietuvos miestus, nes ją organizuoja miestų ir rajonų švietimo skyriai. Marijampolėje ji buvo parodyta ir per televiziją. Paroda buvo eksponuota ir Seime.
Pirmojo knygos leidimo, kurį finansavo inžinierius Gintaras Aleknavičius, 1000 egzempliorių buvo padovanota Lietuvos, Londono ir Punsko lietuviškoms mokykloms. Ši knyga turi pasiekti kiekvieną lietuvišką mokyklą, kiekvieną lietuvišką šeimą. Ypač gerai ją vertina užsienio lietuviai. Antrojo leidimo, kurį finansavo Vinco Kudirkos fondas ir aš, autorius, 1200 egzempliorių išleista taip pat ne pelno tikslais.
Tačiau Švietimo ir mokslo ministerijos požiūris į šią knygą – visai kitoks. Jos atstovai tik padėkojo už rūpinimąsi „Tautiškos giesmės“ idėjų sklaida ir informavo, kad visos mokyklos jau yra aprūpintos plakatu su Lietuvos herbu ir himnu bei kompaktine plokštele. Toks atsainus požiūris į mokinių tautiškumo ugdymą ir prisideda prie didelės Lietuvos jaunimo emigracijos.
Apie autorių: Romas Treideris pagal profesiją yra inžinierius-energetikas. Šešiolika jo darbų pripažinti išradimais. Skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose. Nepriklausomybės metais parengė 23 straipsnius. Aprašė Kudirkos Naumiesčio, miesto, kur prabėgo jo vaikystė ir dalis jaunystės, įvykius. Tarp svarbiausių darbų mini Prano Mašioto atminimo įamžinimą (kartu su architektais Vytautu Landsbergiu-Žemkalniu ir Arvedu Kybrancu rašytojo gimtinėje) ir Vinco Kudirkos kapo atnaujinimą, prie kurio prisidėjo ir prof. Juozas Pikčilingis. Jo parašyti straipsniai buvo publikuoti įvairiuose laikraščiuose ir žurnaluose, knygoje „Lietuvos himno gimtinė“ (recenzavo akademikas Antanas Tyla) ir monografijoje „Kudirkos Naumiestis: seniau ir dabar“, kurią parengė kartu su prof. Giedre Čepaitiene. Lietuvos nacionalinis muziejus pakvietė jį padėti parengti dr. Vinco Kudirkos muziejaus ekspoziciją. Tačiau pats autorius svarbiausiu savo darbu laiko knygą „Tautiškos giesmės kelias į tautą“ (recenzavo taip pat akademikas Antanas Tyla). Autorius rašo: „Siekiu, kad šią knygą turėtų viso pasaulio lietuviškos mokyklos.“
Romas Treideris