2017 m. Lietuvoje veikė 117 finansinių technologijų įmonių. 35 iš jų buvo registruotos pernai. Per pastaruosius metus šios srities įmonių skaičius šalyje išaugo beveik 43 proc. Auganti rinka reikalauja atitinkamos kompetencijos specialistų, kuriuos nuo šių metų pradės rengti Vilniaus Gedimino technikos universitetas.
Anot VGTU Verslo vadybos fakulteto dekanės prof. dr. Jelenos Stankevičienės, finansinių technologijų sritis atsirado, didėjant sąsajoms tarp dviejų sektorių – finansinių paslaugų teikimo ir inovatyvių technologijų: „Siekdami išnaudoti naujųjų technologijų sudarytas galimybes pigiau ir patogiau teikti finansines paslaugas vartotojams, vis daugiau finansų rinkos dalyvių pradėjo siūlyti finansines paslaugas ir produktus, remdamiesi naujomis technologijomis. Inovatyvūs technologiniai sprendimai sumažina finansinių paslaugų, tokių kaip mobilūs mokėjimai, pinigų pervedimai, tarptautiniai mokėjimai, įkainius net iki 90 proc., leidžia lengviau pritraukti finansinius išteklius verslo plėtrai, atsiskaityti už prekes ir paslaugas. Visa tai palengvina verslo steigimo ir valdymo procesą.“ Finansinių technologijų pažanga keičia skolinimosi, finansų pritraukimo, turto ir investicijų valdymo procesus. Dėl palankaus finansinio sektoriaus reguliavimo keičiasi didžiųjų bankų vaidmuo finansų rinkose. Naujosios kartos vartotojai aktyviai naudojasi skaitmeninėmis finansinėmis paslaugomis, o tai sąlygoja ir kitų verslų norą prisitaikyti prie vartotojų poreikių.
Keičiantis finansų sektoriui, turi keistis ir šios srities specialistų rengimas. Stiprias kompetencijas finansų inžinerijos, informacinių technologijų ir kibernetinio saugumo srityje turintis VGTU šiemet pasiūlys inovatyvią Finansinių technologijų specializaciją Finansų inžinerijos magistrantūros studijų programoje. Ši specializacija atitinka tiek šiandienius, tiek ateities finansų rinkos poreikius ir prisideda prie Lietuvos banko, Finansų ministerijos ir agentūros „Investuok Lietuvoje“ planų įgyvendinimo paversti Lietuvą Europos Sąjungos finansinių technologijų centru. „Finansinių technologijų įmonėms labai reikia aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kurie būtų kompetentingi finansų, informacinių technologijų ir kibernetinio saugumo srityse“, – pabrėžia prof. J. Stankevičienė.
Finansinių technologijų specializacija suteiks būsimiems magistrams įgūdžių ir žinių apie finansų rinkų dėsnius bei tendencijas, investicijų valdymo, matematinių metodų ir informacinių technologijų žinių pritaikymą, priimant finansinius sprendimus rizikos ir neapibrėžtumo sąlygomis. Panašias studijų programas pradėjo siūlyti ir pirmaujantys pasaulyje universitetai – Oksfordo ir Kolumbijos universitetai, Masačusetso technologijos institutas, Honkongo politechnikos universitetas ir kt.
Įgyvendinant šią specializaciją, Finansų inžinerijos programa bus papildyta finansų technologijų raidos, reguliavimo ir programinės įrangos kūrimo, mokėjimo industrijų, investavimo psichologijos, informacinių technologijų saugos, finansinių didžiųjų duomenų analitikos dalykais. Baigę šią specializaciją, magistrai gebės pritaikyti įgytas finansų inžinerijos žinias, priimdami efektyvius ir moksliškai pagrįstus finansų technologijų panaudojimo, investicijų valdymo ir vertės kūrimo sprendimus.
Finansų technologijų specialistų poreikis išsakytas ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakyme dėl FinTech industrijos plėtros šalyje. Lietuva siekia tapti Europos Sąjungos finansinių technologijų centru. Jau dabar tokios įmonės kaip „Barclays“, „Western Union“, „Nasdaq“, „SEB“, „Swedbank“, „Danske bankas“, „Luminor“, „deVere“, “Cognizant” steigia savo centrus Lietuvoje. Lietuva yra labai patraukli ir naujoms finansų technologijų srities įmonėms. Čia jau veikia „Paysera“, „Revolut“, „InstaReM“, „TransferGo“, „Blender“, „Savy“, „FinBee“ ir daugelis kitų.