Valstybės atkūrimo šimtmetis ir surastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas daugelį skatina aktyviau domėtis Lietuvos istorija. Kauno technologijos universiteto profesorius Artūras Keršys Leipcigo (Vokietija) miesto istorijos muziejaus skaitmeniniame archyve neseniai rado dar nepublikuotų Lietuvos universiteto ištakas menančio pastato nuotraukų.
Profesorius sako, kad jį domėtis istorija labiausiai skatina noras perduoti jaunimui tai, ką gimusiems jau nepriklausomoje Lietuvoje yra sunku suvokti.
Prof. A. Keršio rastose 1917 metų nuotraukose užfiksuotas A. Mickevičiaus g. esantis pastatas, kuriame šiuo metu įsikūręs Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas. Pasak kaizerinę Lietuvos okupaciją nagrinėjančio profesoriaus, yra nedaug įvykius Lietuvoje 1915–1918 m. aprašančių veikalų ir to laikotarpio vaizdas, grindžiamas publikuotais amžininkų liudijimais, – labai fragmentuotas. Todėl kiekviena atrasta detalė yra svarbi. „Nežinomą ir Kultūros vertybių registre nepaminėtą pastato Kaune tarpsnį atskleidžiančios nuotraukos yra vienos iš nedaugelio, padarytų minimu laikmečiu. Vokietijai okupavus Lietuvą 1915 m. buvo išleistas įsakymas, draudžiantis fotografuoti, todėl tokių išteklių aptinkama labai mažai“, – aiškina A. Keršys.
Esate Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto profesorius. Istorija yra jūsų pomėgis?
Manau, kad istorija domimės visi, tik gal dėl didėjančio gyvenimo tempo negalime skirti tam daugiau laiko. Pastaruoju metu tai darau kiek aktyviau, didžiąja dalimi nagrinėdamas spausdintiniuose ir elektroniniuose šaltiniuose skelbiamus istorinių įvykių liudininkų atsiminimus. Domėtis istorija pradėjau dar mokykloje. Kaip ir visiems bendraamžiams, didžiulę įtaką turėjo Sąjūdžio veikla, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas ir 1991 metų sausio įvykiai. Lemtingų Lietuvai įvykių sūkuryje suvokėme, kad svarbu nagrinėti įvykius lemiančius procesus ir priežastis.
Stebėdamas savo vaikus, gimusius nepriklausomoje Lietuvoje ir augančius nevaržomai ideologine prasme, matau, kad supančią aplinką jie vertina kaip savaime suprantamą, tarsi kitaip net negali būti. Jų savimonės formavimas galimas tik per istorijos pažinimą, skiepijant ne pasyvaus stebėtojo, bet atsakingai ateitį kuriančios asmenybės vaidmenį. Šiame kontekste džiugina projektai, atskleidžiantys praeities įvykių svarbą ir skatinantys susimąstyti apie dabarties sprendimus, mūsų elgseną ir indėlį, kuriant brandžią valstybę.
Kokią naudingą informaciją atskleidžia jūsų aptiktos 1917 metų nuotraukos?
– Mano minėtame Kultūros vertybių registre pažymima, kad 1912 m. A. Mickevičiaus g. 37 pradėtuose statyti rūmuose 1914 m. įsikūrė Komercijos mokykla. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, mokykla buvo perorganizuota į 3-iąją laikinąją ligoninę. 1919 m. pastatas atiteko Aukštiesiems kursams ir 1922 m. jį perėmė kuriamas Lietuvos universitetas.
Prasidėjus karui, svarbesnės pramonės įmonės, valdžios įstaigos, vidurinės mokyklos pradėtos evakuoti į Rusijos gilumą. Į Riazanę buvo evakuota ir Kauno komercijos mokykla. Vokietijos archyve aptiktos 1917 m. rugsėjo–spalio mėn. darytos nuotraukos byloja apie tarpsnyje iki Aukštųjų kursų šiame pastate veikusią vokiečių karo mokyklą. Vokietijos elektroniniuose šaltiniuose skelbiamų mokykloje dėsčiusių karininkų, komandiruotų į Kauną vieno-dviejų mėnesių laikotarpiams, biografijų įrašai atskleidžia, kad tai buvo inžinerinės krypties karo mokykla, skirta parengti karybą (ginkluotė, logistika, taktika) ir aviaciją (1915 m. atidarytas didžiausias tuomet Baltijos šalyse veikęs Kauno aerodromas) išmanančius karininkus.
Žinias apie Kauno miesto istoriją papildančios nuotraukos suteikia galimybę žvilgtelėti į pastato vidų (pagrindinis įėjimas, valgykla, auditorija, skaitykla, karių (mokinių) kambarys), yra aktualios kultūros paveldo specialistams.
