Kovo 20 dieną minima pasaulinė Žemės diena, astronominis pavasaris. Minint Žemės dieną, atkreipiamas dėmesys į Žemei iškilusius pavojus, kalbama, diskutuojama apie darnaus vystymosi svarbą ir jo būtinumą. Bene svarbiausia yra praktinė veikla, susijusi su pavasario gaiva, su žiemos pabaiga, su gyvosios gamtos atgimimu ir išsaugojimu.
Pasaulinei Žemės dienai paminėti VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedra ir Aplinkos apsaugos institutas organizuoja kasmetinę jaunųjų mokslininkų konferenciją. 2018 m. kovo 20 d. buvo suorganizuota jau 21-oji Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencija „Mokslas – Lietuvos ateitis“ Aplinkos apsaugos inžinerija. Organizuojamos konferencijos tikslai – telkti jaunuosius mokslininkus, vykdančius aplinkos inžinerijos ir artimų sričių tematikos mokslinius tyrimus, skatinti jų bendradarbiavimą ir tyrimų rezultatų sklaidą. Taip pat labai svarbu ugdyti jaunųjų mokslininkų tyrimų rezultatų pateikimo mokslinei ir plačiajai visuomenei gebėjimus.
Nemažai konferencijos dalyvių studijuoja Aplinkos inžinerijos krypties doktorantūroje ir vykdo mokslinius tyrimus įvairiose šalies mokslo ir studijų institucijose. Taip pat renginyje dalyvauja jaunesnieji mokslo darbuotojai neseniai apgynę disertacinius darbus, lektoriai, aktyvūs magistrantūros ir bakalauro studijų studentai.
Į konferenciją gausiai susirinkusius dalyvius pasveikino ir jai vadovavo konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas. Sveikinimo žodį tarė VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto dekanas prof. dr. Donatas Čygas
Siekiant užtikrinti mokslininkų kaitą bei sėkmingai pasinaudoti sukurta mokslo infrastruktūra, mokslui reikia iniciatyvių, gabių jaunų žmonių.
Jau dvidešimt pirmus metus organizuojama konferencija sulaukia vis didesnio Lietuvos ir užsienio pranešėjų dėmesio. Konferencijoje gausu pranešėjų, kurie joje dalyvauja jau ne vienerius metus. Renginyje kaip konferencijos stebėtojai galėjo dalyvauti visi, besidomintys jaunųjų mokslininkų atliekamais tyrimais. Konferencijoje nagrinėtos šios Lietuvai aktualios aplinkos apsaugos problemos: atmosferos taršos tyrimai, oro valymo technologijų kūrimas, aplinkos monitoringas, paviršinio vandens tarša, nuotekų valymas, dirvožemio taršos kontrolė ir mažinimas, atliekų tvarkymas, kraštovaizdžio tvarkymas, antropogeninis taršos poveikis aplinkai ir visuomenės sveikatai, triukšmo mažinimo technologijos, matematinio modeliavimo taikymas aplinkosaugoje. Jaunųjų mokslininkų pateiktuose pranešimuose buvo įžvelgta mokslinė ir praktinė vertė.
Konferencijoje dalyvavo 90 dalyvių (profesoriai, docentai, doktorantai, magistrantai, bakalaurantai) iš Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų, svečiai iš ministerijų, mokslinio tyrimo institutų, iš jų 68 – iš VGTU. Konferencijos metu buvo pristatyti 59 pranešimai, iš jų 37 iš VGTU. Konferencijoje dalyvavo ir svečiai iš užsienio – Serbijos bei Latvijos aukštųjų mokyklų, kurie pristatė žodinius ir stendinius pranešimus. Dauguma konferencijos pranešimų buvo paremti atliktų eksperimentinių tyrimų ir modeliavimo rezultatais. Plenariniame posėdyje pranešimus skaitė: LR Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB ,,Fortum Lietuva“, Radiacinės saugos centro, Lietuvai pagražinti draugijos ir VGTU Studentų atstovybės iš Aplinkos inžinerijos fakulteto atstovai.
Iš karto po konferencijos atidarymo renginio dalyvių laukė LR Aplinkos ministerijos viceministro Daliaus Krinicko pranešimas. Plenariniame konferencijos posėdyje viceministras perskaitė pranešimą apie LR Aplinkos ministerijos veiklą bei situaciją oro, vandens ir atliekų tvarkymo sektoriuose. Pranešėjas pabrėžė, kad Baltijos jūra yra viena iš labiausiai užterštų jūrų pasaulyje ir reikės ilgai laukti, kol jos tarša sumažės. Kalboje pranešėjas akcentavo, kad svarbu mažinti oro teršalų (SO2, KD, LOJ, NOx) emisijas į atmosferą iš transporto, pramonės, energetikos objektų ir žemės ūkio. Be to labai svarbu taikyti ekonomines priemones, siekiant atnaujinti transportą. Taip pat jis minėjo, kad azoto oksidų, išsiskiriančių iš transporto ir energetikos objektų, koncentracijų nepavyks sumažinti iki leistinų ribinių verčių iki 2020 m. Pranešėjas akcentavo, kad atliekų sektoriuje svarbu tinkamai tvarkyti įvairių tipų atliekas bei mažinti į sąvartynus patekančių atliekų kiekius.
Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis pateikė informaciją apie Vilniaus miesto plėtros galimybes. Pranešėjas akcentavo, kad miesto infrastruktūros plėtra apsimoka ekonomiškai, jeigu gyventojų tankis viename hektare viršija 30 žmonių. Kaip teigiamas miesto plėtros pavyzdys buvo pateikta Viena, kurios plotas panašaus į Vilniaus, o gyventojų skaičius yra 3 kartus didesnis. Vilniuje planuojama plėsti centrinę miesto dalį ir steigti periferinius centrus. Pranešėjas pabrėžė, kad Vilniuje neapsimoka įrengti metro ekonomiškai, nes reikalingi didesni keleivių srautai.
Pranešėja iš Radiacinės saugos centro – Ieva Gatelytė pateikė informaciją apie šalia Lietuvos sienos statomus branduolinius objektus – Astravo (Baltarusija) ir Baltijos (Rusija) atomines elektrines. Ji palygino techninius abiejų statomų atominių elektrinių parametrus. Pranešėja supažindino klausytojus su poveikio zonų ribomis ir Lietuvoje planuojamomis taikyti apsaugos priemonėmis branduolinių avarijų atveju. Ji pabrėžė, kad labai svarbi yra ankstyvojo perspėjimo, įvykus branduolinei avarijai, sistema.
Pranešėjas iš UAB ,,Fortum Heat Lietuva“ – Andrius Kasparavičius pateikė informaciją apie įmonės Fortum veiklos istoriją Europoje. Jis pasidalino atliekų tvarkymo Švedijoje patirtimi pabrėždamas, kad po deginimo įmonių atsiradimo šalyje sumažėjo degių atliekų patekimas į sąvartynus.
Pranešėjas akcentavo, kad deginant atliekas išsiskiria pavojingi cheminiai junginiai – dioksinai ir furanai, kurių koncentracijos emisijose turi būti matuojamos. Siekiant sumažinti pavojingų cheminių junginių patekimą į aplinkos orą, atliekas reikia deginti aukštoje temperatūroje, kuri yra pasiekiama atliekų deginimo įmonėje Klaipėdoje.
Juozas Dingelis pristatė Lietuvai pagražinti draugijos, susidedančios iš 65 skyrių, veiklą. Jis akcentavo, kad labai svarbu yra tinkamai tvarkyti atliekas, pasidalijo atliekų tvarkymo patirtimi Europoje. Pranešėjas pabrėžė, kad labai svarbu mažinti gyventojų emigraciją iš Lietuvos. Jis paminėjo Lietuvai pagražinti draugijos pateiktus siūlymus Lietuvos Respublikos Seimui, kaip spęsti emigracijos problemą. Jonas Ivoška iš Lietuvai pagražinti draugijos perskaitė eiles apie laimę ir emigraciją.
Pranešimą skaito Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininko pavaduotojas Jonas Ivoška
VGTU SA Aplinkos inžinerijos fakulteto l. e. p. pirmininkas Adas Zakarauskas kalboje akcentavo būtinybę išsaugoti Žemę ateities kartoms. Jis pabrėžė, kad ateitis priklauso nulinių energijos sąnaudų pastatams.
Pranešimą skaito VGTU SA Aplinkos inžinerijos fakulteto l. e. p. pirmininkas Adas Zakarauskas
Pasibaigus plenariniam posėdžiui, dalyviai tęsė darbą keturiuose pasekcijuose, kuriuose buvo perskaityti 35 moksliniai pranešimai. Konferencijoje dalyvavę jaunieji mokslininkai perskaitė pranešimus ir diskutavo pasekcijuose.
Atmosferos apsaugos pasekcijo darbą organizavo Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros vedėjas – prof. dr. Saulius Vasarevičius. Pasekcijyje pranešimus skaitė 10 dalyvių, iš jų 7 iš VGTU. Pasekcijyje nagrinėta oro valymo technologijos, kvapų mažinimas, oro taršos, įvairūs energijos šaltiniai, atliekų deginimo pelenų ir troposferos sluoksnio tyrimai. Įdomius pranešimus padarė D. Frišmantas iš VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros bei A. Chlebnikovas iš VGTU Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros.
Hidrosferos ir dirvožemio apsaugos pasekcijui vadovavo Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros doc. dr. Jolita Bradulienė. Pasekcijyje perskaityti 9 pranešimai. Dalyvavo VGTU, VU, ASU ir VMTI Fizinių ir technologijos mokslų centro jaunieji mokslininkai. Pasekcijyje nagrinėti vandens valymo, ežerų kokybės tyrimo, dumblo hidrolizės, upių nuotėkio kaitos, jūros vandens elektrolizės ir matematinio modeliavimo klausimai. Įdomius pranešimus perskaitė S. Butkutė iš VMTI Fizinių ir technologijos mokslų centro ir D. Grendaitė iš VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros.
Trečiajam – Antropogeninės taršos poveikio aplinkai ir atliekų tvarkymo pasekcijui vadovavo Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros prof. dr. Edita Baltrėnaitė. Pranešimus perskaitė 8 jaunieji mokslininkai iš VGTU, VU, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos. Pasekcijyje nagrinėti nuotekų dumblo tvarkymo, bioanglies tyrimų ir panaudojimo aplinkosaugoje, atliekų antrinio panaudojimo ir matematinio modeliavimo klausimai. Įdomius pranešimus perskaitė V. Chemerys iš VGTU Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros ir M. Bujanauskas iš VU Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedros.
Ketvirtajam – Fizinės aplinkos taršos ir kraštovaizdžio apsaugos pasekcijui vadovavo Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros doc. dr. Raimondas Grubliauskas. Dalyvavo pranešėjai iš VGTU, VMTI Fizinių ir technologijos mokslų centro bei Gamtos tyrimų centro. Fizinės aplinkos taršos ir kraštovaizdžio apsaugos pasekcijyje nagrinėti naudingųjų iškasenų gavybos, triukšmo mažinimo, Baltijos jūros kranto kaitos, nuotolinių duomenų taikymo aplinkosaugoje, mikrobiologinių termoizoliacinių medžiagų tyrimų ir žaliuzių aerodinaminio pasipriešinimo tyrimų klausimai. Įdomius pranešimus perskaitė M. Petrulevičienė iš
VMTI Fizinių ir technologijos mokslų centro ir D. Vasiliauskienė iš VGTU Chemijos ir bioinžinerijos katedros. Visuose keturiuose pasekcijuose konferencijos dalyviai aktyviai klausinėjo ir diskutavo skaitytų pranešimų temomis.
Po pranešimų pasekcijuose pristatyti stendiniai pranešimai, kuriuos parengė 17 jaunųjų mokslininkų. Konferencijos uždarymo metu aptarti konferencijos rezultatai.
21-osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos organizacinis ir mokslinis komitetas po konferencijos įvertino mokslinius straipsnius, parašytus skaitytų pranešimų temomis. Konferencijos dalyviai paruošė 30 mokslinių straipsnių. Geriausi konferencijos straipsniai anglų kalba po recenzijų gali būti atrinkti spausdinti tarptautiniame mokslo žurnale Journal of Environmental Engineering and Landscape Management, įtrauktame į Science Citation Index Expanded duomenų bazės pagrindinį sąrašą (ISI Web of Science, IF=0,635 (2016/2017)), kiti konferencijos pranešimai lietuvių kalba gali būti atrinkti spausdinti recenzuojamuose mokslo žurnaluose, referuojamuose tarptautinėse duomenų bazėse.
VGTU organizuojama mokslinė konferencija ne tik gilina fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, bet ir stiprina ryšius tarp aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų, todėl bus rengiama ir ateityje. Kviečiame konferencijoje aktyviai dalyvauti visus aplinkos apsaugos problemomis besidominčius jaunuosius mokslininkus.