Seimui pristatyta Vyriausybės metinė veiklos ataskaita. Balandžio 10 d. Ministras Pirmininkas pristatė Vyriausybės metinę veiklos ataskaitą, kurioje pažymima, kad 2017 m. Lietuvos ekonomikai buvo ypač sėkmingi, o Vyriausybės planuojami 2018 m. darbai ir struktūrinės reformos (mokesčių, inovacijų, švietimo, sveikatos, pensijų sistemos ir naujos šešėlinės ekonomikos mažinimo srityse) padės itin pagerinti kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybę Lietuvoje.
Vyriausybės vadovo tvirtinimu, pernai itin daug dėmesio skirta kovai su skurdu ir turtine nelygybe, šioms problemoms spręsti panaudota daugiau nei 600 mln. eurų. „Pirmą kartą priimtas politinis sprendimas mokėti universalią išmoką vaikui, vadinamuosius vaiko pinigus. Per 2017 m., palyginti su 2016 m., išmokų vaikui gavėjų skaičius išaugo apie 81 proc., o išlaidos šiai išmokai mokėti – apie 63 proc. Prognozuojama, kad šiais metais vaiko pinigus gaus apie 400 tūkst. vaikų, o išmokėta suma bus dvigubai didesnė, nei iki tol tėvai gaudavo per papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį“, – sakė premjeras. Pasak jo, planuojama nuosekliai didinti vaiko pinigus kiekvienais metais, o nuo kitų metų net ir didesnes pajamas gaunantys bei vaikus auginantys gyventojai pajus pajamų padidėjimą.
Tarp reikšmingų darbų S. Skvernelis akcentavo socialinio draudimo pensijų didinimą, šalpos pensijų bazės dydžio, valstybės remiamų pajamų didinimą, kuris aktualus pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. Taip pat, anot jo, praėjusiais metais didinta mėnesinė minimali alga, neapmokestinamasis pajamų dydis. „2017 m. mažėjo nedarbas ir sparčiai augo atlyginimai. Nedarbo lygis 2017 m. nukrito iki 7 proc. ir buvo dviem procentiniais punktais mažesnis už euro zonos vidurkį. Trūkstant tinkamos kvalifikacijos darbuotojų, jaučiama stipri jų paklausa skatino darbdavius konkuruoti dėl darbuotojų“, – pristatydamas metinę veiklos ataskaitą kalbėjo Ministras Pirmininkas.
Antru akcentu Vyriausybės metinės veiklos ataskaitoje premjeras įvardijo verslo aplinkos gerėjimą. Anot S. Skvernelio, čia taip pat pasiekti istoriniai rezultatai, kurių anksčiau pasiekti nepavykdavo: „Pagal tarptautinį verslo aplinkos indeksą „Doing Business“, Lietuva pasiekė aukščiausią kada nors turėtą poziciją – 16 vietą tarp 190 šalių ir yra palankiausių pagal verslo sąlygas pasaulio valstybių 20-uke. Tarp ES valstybių narių Lietuva užima 6 vietą ir aplenkia tokias šalis kaip Airija (17 vieta), Latvija (19 vieta), Vokietija (20 vieta).“
S. Skvernelis išskyrė švietimo struktūrinę reformą: „2017 m. padėti pamatai etatiniam mokytojų darbo apmokėjimui, kuris įsigalios nuo šių metų rudens. Tai leis kelti mokytojų atlyginimus. Iš esmės keičiama ir pedagogų rengimo tvarka, peržiūrimos programos.“
Kaip teigė premjeras, dar viena svarbi sritis, kurioje vyko daug pokyčių, buvo sveikatos apsaugos sistema. „2017 m. priimtas Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo sugriežtinti alkoholio pardavimo ir reklamos reikalavimai. Noriu pabrėžti vieną dalyką – mes padarėme tai, ką kitos partijos ne vienų rinkimų metu žadėjo, tačiau vėliau taip ir neatrasdavo tam stiprybės. Besaikis alkoholio vartojimas buvo ir vis dar yra didžiulė Lietuvos problema, kuri ėmė mažėti. Šiandien mes matome mažėjantį alkoholio pardavimą, tačiau dėl padidintų akcizų valstybės pajamos nemažėjo“, – teigė Vyriausybės vadovas.
Kaip vieną pagrindinių praėjusių metų darbų S. Skvernelis įvardijo ir Lietuvos gynybinių pajėgumų stiprinimą, valstybės įmonių pertvarką. Užsienio politikoje premjeras pasidžiaugė po ilgo laiko gerėjančiais Lietuvos santykiais su tokiomis strateginėmis partnerėmis, kaip Lenkija.
Gerina sąlygas elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantiems vartotojams. Seimas priėmė Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pataisas (projektas Nr. XIIIP-1777(3), kuriomis gerinamos sąlygos elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantiems vartotojams. Įstatymų pakeitimais nuspręsta patobulinti kainodaros modelį elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantiems vartotojams ir įtvirtinti bazinius elektros energiją gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainodaros principus, taip užtikrinant elektros energiją gaminančių vartotojų teisėtų lūkesčių apsaugą.
Šie pakeitimai leis elektros energiją gaminantiems vartotojams pasirinkti patogiausią, jų elektros energijos gamybos ir vartojimo poreikius atitinkantį mokėjimo būdą, mokant už kiekvieną iš tinklo susigrąžintą elektros energijos kilovatvalandę, mokant pastovų mėnesinį mokestį už elektrinės galią (kilovatus) arba hibridinį kainodaros modelį, kai būtų mokamas mažesnis pastovus mėnesinis mokestis už elektrinės galią ir mažesnis tarifas už kiekvieną iš tinklų susigrąžintą kilovatvalandę elektros energijos. Elektros energiją gaminantys vartotojai taip pat turės galimybę atsiskaityti elektros energijos kiekiu pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą procentą nuo kaupimo laikotarpiu gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio. Gaminantis vartotojas atsiskaitymo už naudojimosi elektros tinklais paslaugas būdą galės keisti ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus.
Įstatymų pakeitimai pagerins sąlygas ir ūkininkams, norintiems tapti elektros energiją gaminančiais vartotojais. Pagal priimtas pataisas, jie, kaip ir juridiniai asmenys, galėtų įsirengti iki 100 kilovatų (kW) galios atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines. Iki šiol elektros energiją gaminančių vartotojų, tai yra fizinių asmenų, kuriems priskiriami ir ūkininkai, elektrinės įrengtoji galia negali būti didesnė kaip 10 kW galios, o juridinių asmenų – iki 100 kW. Priimtos naujos nuostatos įsigalios 2018 m. gegužės 1 d.
Svarstoma akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus skyrimo tvarka. Teikiamu projektu siūloma numatyti, kad, jei kontrolieriaus įgaliojimai nutrūksta, Seimas Švietimo ir mokslo komiteto teikimu galėtų pavesti laikinai eiti kontrolieriaus pareigas asmeniui, atitinkančiam kontrolieriui keliamus reikalavimus.
Šiuo metu Mokslo ir studijų įstatymas nenumato laikinai pareigas einančio asmens skyrimo galimybės. Naujojo įstaigos vadovo atranką Lietuvos mokslo taryba pradėjo kovo 18 d., kai kovo 15 d. Seimas pareiškė nepasitikėjimą tuometiniu akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriumi Vigilijumi Sadausku. Atlikus visas procedūras, anksčiausia galima naujo kontrolieriaus paskyrimo data būtų 2018 m. birželio mėn. Iki to laiko kontrolieriaus įstaigos veikla būtų apsunkinta.
Seimas 2019-uosius paskelbė Pasaulio lietuvių metais. Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad kitais metais sukanka 70 metų, kai buvo paskelbta Lietuvių Charta, kuria įsteigta Pasaulio lietuvių bendruomenė, 2019-uosius paskelbė Pasaulio lietuvių metais. Seimo nutarime pabrėžiama, kad Pasaulio lietuvių bendruomenės veikla lietuvių istorijos, kalbos, kultūros, mokslo, paveldo, tradicijų, tautinės tapatybės išsaugojimo srityse prisidėjo prie šiuolaikinės modernios Lietuvos valstybės kūrimo. Taip pat išskiriamas šios bendruomenės indėlis atkuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę ir integruojantis į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją, Jungtines Tautas, Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizaciją (UNESCO), Šiaurės Atlanto Sutarties Organizaciją (NATO), Europos Sąjungą.
Kaip anksčiau yra teigęs pasiūlymo iniciatorius Seimo narys dr. Stasys Tumėnas, siekiant šio tikslo, iškelti penki uždaviniai: sudaryti sąlygas Lietuvos gyventojams palaikyti kokybiškai naujus ryšius su užsienio lietuviais, jų bendruomenėmis; ugdyti istorinę sąmonę ir plėsti istorinį žinojimą; skatinti tautinės tapatybės apmąstymą, sklaidą ir įprasminimą; palaikyti lituanistinį švietimą, lietuviškos kultūros tąsą, kultūros paveldo perėmimą ir šiuolaikinį jo interpretavimą; telkti Lietuvos diasporą veiklai, kuri reikšminga Lietuvos valstybingumui, nepriklausomos ir demokratinės valstybės tęstinumui. Lietuvos diasporą sudaro apie 1,3 mln. lietuvių ir lietuvių kilmės žmonių.
Mirė Nepriklausomybės Akto signataras Juozas Karvelis. Seimo Pirmininkas prof. dr. Viktoras Pranckietis savo ir Seimo vardu reiškia užuojautą Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Juozo Karvelio artimiesiems dėl skaudžios netekties. Kapitonas Juozas Karvelis reikšmingai prisidėjo prie nepriklausomos valstybės kūrimo, jis visada liks mūsų atmintyje.