Lietuvos edukologijos universiteto, Aleksandro Stulginskio universiteto ir Lietuvos sporto universiteto alumnų draugijų, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinės sąjungos susivienijimo (LAMPSS), Lietuvos mokslininkų sąjungos įgalioti atstovai, apsvarstę susidariusią situaciją vykdant Lietuvos aukštojo mokslo reformą, išanalizavę ŠMM ir SKVC veiksmus, taip pat pritardami konferencijos „Lietuvos mokslo ir studijų institucijų darbuotojų padėtis žmogaus teisių aspektu“ 2017 m. lapkričio 22 d. rezoliucijai ir Memorandumui, atsižvelgdami į LAMPSS tarybos 2017 m. sausio 17 d. sprendimą išreikšti nepasitikėjimą švietimo ir mokslo ministre, skelbia nepasitikėjimą Švietimo ir mokslo ministerija bei Studijų kokybės vertinimo centru, kaip institucijomis, nesugebančiomis užtikrinti aukštųjų mokyklų jungimosi, jų veiklos optimizavimo planų, nevykdančiomis objektyvaus ir kokybiško studijų programų įvertinimo, nesprendžiančiomis Lietuvos mokslo potencialo finansavimo didinimo, žmogiškųjų išteklių (darbuotojų ir studentų) saugaus likimo ir nuolat sudaromų stresinių situacijų bei aukštųjų mokyklų materialiojo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto panaudojimo bei kitų klausimų.
2018 m. kovo 28 d., Vilnius
1. Švietimo ir mokslo ministerija nepasitikime dėl šių priežasčių:
1.1. ŠMM 2017 m. birželio 29 d. pateikė neobjektyvius duomenis LRV ir Seimui, svarstant universitetų tinklo optimizavimo planą.
1.2. ŠMM, teikdama minėtą planą, neatsižvelgė į LEU bendruomenės nuomonę, Senato ir Tarybos sprendimus, kad jungimasis su VDU būtų vykdomas tik su sąlyga, kad Edukologijos akademija, savo veiklą tęs dabartinėse LEU patalpose, turinčiose infrastruktūrą mokytojams rengti.
1.3. ŠMM vadovė net keturis kartus buvo kviečiama susitikti su LEU bendruomene, tačiau tokiam susitikimui niekaip nesurado laiko.
1.4. Prognozuodama 2020 m. 50 proc. mažesnį abiturientų skaičių (lyginant su 2010 m.), ŠMM ėmėsi drastiškų veiksmų dar labiau sumažinti aukštosiose mokyklose studijuojančių skaičių, nustatydama reikalavimą studijas nuo 2017 m. pradėti tik tose programose, kuriose bus ne mažiau kaip 15 priimtųjų (2016 m. slenkstis buvo – 8 priimtieji). Mokytojų rengimui LEU net 24 studijų programoms neskyrė nė vienos valstybinės finansuojamos studijų vietos, motyvuodama tuo, kad neva abiturientai nesirenka nekokybiškų programų. Planuodama priėmimo skaičius, ŠMM neatsižvelgė į tai, kad per pastaruosius 10 metų ateinančių jaunų mokytojų skaičius mokyklose sumažėjo net tris kartus.
1.5. ŠMM priėmė sprendimą nutraukti priėmimą į visų trijų pakopų studijų programas LEU. Ignoruodama LRV 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. 947, numatantį, kad dėl reorganizacijos LEU studentams bus sudarytos sąlygos baigti studijas Vilniuje, ŠMM, 2018 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. V-143 faktiškai politiniu sprendimu kvestionuodama LRV nutarimą, nuo 2018 m. liepos 1 d. panaikino LEU leidimą vykdyti studijas ir kitą su studijomis susijusią veiklą, palikdama visiškoje nežinioje ir stresinėje situacijoje beveik 3000 studentų ir per 700 darbuotojų.
1.6. Visuomenei nėra tinkamai paaiškinta, ką laimi Lietuvos švietimas, uždarius vienintelį mokytojų rengimo specializuotą universitetą – Lietuvos edukologijos universitetą ir vietoj jo įkuriant kelis naujus mokytojų rengimo centrus. Per dešimtmečius visą sukurtą LEU infrastruktūrą (kabinetus, laboratorijas, centrus ir pan.) ŠMM numato iškeldinti į studijoms nepritaikytas patalpas Kaune, o į dabartinio LEU patalpas atkelti ŠMM, nors kaip tik racionaliau ir pigiau būtų ne LEU, bet ŠMM perkėlus į Kauną, panašiai, kaip kad buvo atlikta Estijoje, analogišką ministeriją perkėlus į Tartu.
1.7. Mokytojų prestižui didinti ŠMM paskelbė neva naują modelį, kuriame teigiama, kad „Mokytojas – savo srities žinovas, profesionalas, aprūpintas šiuolaikiškomis mokymo priemonėmis, gaunantis tinkamą atlygį už darbą“. Tačiau modelyje nėra duomenų ir faktų, kiek dabartinių mokytojų yra ar nėra savo srities žinovai ir profesionalai, kiek jų nėra aprūpinti šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis ir kiek jų dabar negauna tinkamo atlyginimo už darbą. Tenka ŠMM priminti, kad, nemokant tinkamo atlygio už darbą (nes modelyje planuojamas tinkamas atlygis tik 2020 m.), jau dabar pažeidžiama LR Konstitucija ir kiti įstatymai.
1.8. Lietuvos dėstytojų ir mokslo darbuotojų pagrindinis atlyginimas valstybiniuose universitetuose yra net keturis kartus mažesnis nei ES vidurkis. MOSTA 2017 m. birželio 29 d. pranešime pastebėjo, kad dėstytojų darbo užmokestis (bruto) didėjo tris kartus lėčiau nei atlyginimai šalies ūkyje ir du kartus lėčiau nei švietimo sektoriuje. Dar 2008–2009 m. sumažintas atlyginimas aukštajam mokslui pagaliau po 10 metų padidintas tik 20 proc., neatsižvelgus į vykusią infliaciją ir tam neskiriant jokio papildomo finansavimo – tik vidinių resursų sąskaita (kas tuoj pat nulėmė kontaktinių valandų studijų programose mažinimą ir studijų kokybės kritimą). Sistemiškai nesutvarkius dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimo klausimų, ŠMM vykdoma aukštojo mokslo reforma nepasieks norimų rezultatų, o universitetai taps tik „proletariato“ rengimo centrais. Nesusipratimas, kad ŠMM skiria ypatingą dėmesį biurokratiniam švietimo aparatui plėsti, kuriam skirti atlyginimai dažnai yra dvigubai didesni už mokslininkų ir dėstytojų atlyginimus, aparatui, kuris yra net 2 kartus didesnis nei pažangaus švietimo sistemą turinčiose šalyse, tokiose kaip Estija ar Suomija.
1.9. 2018 m. sausio mėnesį ministrė J. Petrauskienė Seimo komiteto posėdyje, atmesdama LSU bendrą nuomonę, baiminosi dėl biomedicinos mokslų dubliavimosi Kaune, nuslėpdama, kad iš tikrųjų jokio dubliavimo nėra, nes LSU vysto sporto, kūno kultūros, rekreacijos, reabilitacijos mokslą ir studijas, kurių LSMU visai neturi. Lietuvos sporto universitete (LSU) 2017 m. spalio mėnesį vykusiame jungtiniame Tarybos ir Senato posėdyje buvo svarstyti galimi valstybinių universitetų tinklo optimizavimo scenarijai ir priimtas nutarimas prioritetą teikti savarankiškos sporto aukštosios mokyklos modeliui. Nutarta šalies sporto, fizinio aktyvumo, judesių ir rekreacijos mokslą bei studijas sutelkti dabartiniame LSU – specializuotame sporto mokslo ir studijų universitete, ieškant realių partnerystės formų su kitais universitetais. Nepaisydami LSU bendruomenės, Senato ir Tarybos nutarimų nepritarti universiteto prijungimui prie LSMU, net neatsižvelgę į tarptautinių ekspertų aukštą sporto mokslo lygio LSU įvertinimą (tarp vertintų 200 specializuotų pasaulio universitetų pripažinta 3 vieta), Seimo nariai, skatinami ŠMM, nutarė, kad nėra kliūčių, reorganizuojant LSU, jį prijungti prie LSMU.
1.10. ŠMM nesiima iniciatyvos ir reikiamų žingsnių, kad Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos, prieštaraujančios LR Konstitucijai, pagaliau būtų pašalintos. LR Konstitucinis Teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad beveik keturiasdešimt šio įstatymo nuostatų prieštarauja LR Konstitucijai.
2. Studijų kokybės ir vertinimo centru nepasitikime dėl šių priežasčių:
2.1. SKVC 2018 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. SV6-4, pagal studijų krypčių vertinimo ir laikinojo akreditavimo tvarkos aprašo (ŠMM 2018-02-26 įsakymas Nr. 191) nustatytus rodiklius ir jų įvertinimo „rezultatus“, laikinai akreditavo (arba neakreditavo) studijų kryptis. Šie akreditacijos duomenys lemia, kad kai kuriuose universitetuose ar kolegijose reikės atleisti apie 40–60 proc., kitur – 25–30 proc. darbuotojų. Pagrįstai kyla klausimas, kas mokės išeitines kompensacijas masiškai ir bemaž vienu metu atleidžiamiems dėstytojams, ar tai darys SKVC, o gal LR ŠMM?
2.2. SKVC, taikydamas naująją vertinimo metodiką, uždarė dešimtis studijų programų, akreditavo jas ribojamai ar laikinai, nors abiturientai jau yra pasirinkę būsimus valstybinius egzaminus, o studijų programos jiems buvo pristatytos studijų mugėse. Universitetai netolimoje praeityje buvo skatinami kurti naujas programas ir jas atnaujinti, o dabar per 400 jų yra uždaroma. Iki šiol programos buvo vertinamos, registruojamos, įrašomos programų registre ne savaime, bet tik po atitinkamos aprobacijos SKVC. Jų skaičius, po neva kokybiškos SKVC veiklos, išaugo iki daugiau nei 1800. Šiuo metu SKVC pradėtas programų uždarymo vajus: Kaune VDU yra stabdomos visos 6 pedagogikos, andragogikos ir edukologijos, laipsnio nesuteikianti pedagoginių studijų programos, stabdomos ir visos 3 pedagoginės KTU programos, t. y. 100 proc., kaip nekokybiškos. Nesuprantama, kaip staiga jos tapo nekokybiškos. Kyla klausimas, kaip ir iš ko Kaune bus kuriamas kokybiškas mokytojų rengimo centras, jeigu uždaromos programos, o LEU dėstytojai nevyks dirbti į Kauną?
2.3. Manome, kad SKVC vykdo politinį užsakymą – mažinti studijų programų skaičių, neišsiaiškinęs, kodėl jų yra per daug, ir nenurodydamas, kas nusprendė, kad jų yra per daug. Taip pat nepasitikime SKVC veikla dėl priimamų nekokybiškų, skubotų ir techniškai netvarkingų sprendimų. Prieita net iki to, kad per dvi dienas, po to kai buvo paskelbta naujoji studijų vertinimo tvarka, SKVC sugebėjo įvertinti per 1000 studijų programų.
2.4. SKVC (2018-03-05 pranešimas), aiškindamas studentams, nurodo, kad bet kuriuo krypčių akreditavimo atveju studentams bus sudarytos sąlygos pabaigti studijų programą, į kurią įstojo, o visais akreditavimo atvejais programos buvo įvertintos kaip tinkamos vykdyti studijas (tiek be sąlygų, tiek su papildomomis sąlygomis, tiek ribojamai). Tačiau į LEU įstojusiems studentams, neatsižvelgus į SKVC paaiškinimus, ŠMM įsakymu nuo 2018 m. liepos 1 d. studijos nutrauktos.
LEU, LSU ir ASU alumnai, LAMPSS ir LEU profsąjungos, Lietuvos mokslininkų sąjunga
Lietuvos Respublikos Prezidentei
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui
LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui
Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministrui Pirmininkui
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai
Studijų kokybės ir vertinimo centrui
Mokslo ir studijų institucijoms
Žiniasklaidai