Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) iniciatyva, remiantis Lietuvos mokslo tarybos (LMT) mokslinės veiklos vertinimu, aukštosiose mokyklose retinamas studijų programų tinklas. Vertintojai paskelbė nepalankų verdiktą Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto (VŪŽF) statybos inžinerijos studijų kryptyje vykdomoms I ir II pakopų hidrotechninės statybos (toliau – HTS) inžinerijos studijų programoms (laikinai akredituojamų ribojimai).
Motyvas – neatitinka statybos inžinerijos studijų (E05) ir mokslo (02T) krypčių keliamų reikalavimų. Vertintojai HTS programoje įžvelgia aliuziją į aplinkos inžineriją (E03 ir 04T) ir abi programos uždaromos. Straipsnyje aptarsime vertintojų galimai klaidingą interpretaciją ir nepastebėtus šios programos specifinius akcentus, lėmusius tokį drastišką sprendimą.
Šio straipsnio tikslas – atskleisti HTS inžinerijos esmę, parodyti, kad ši mokslo ir technikos šaka yra neatskiriama statybos inžinerijos dalis, ką ignoruoja studijų ir mokslo vertintojai. HTS sąsajos su aplinkos inžinerija yra tokios pačios, kaip ir statybos inžinerijos. Be abejo, pirmuoju atveju yra esminis skirtumas – vandens ištekliai – glaudi sąveika su vandens aplinka.
Labai keista studijų krypčių programų vertintojų pozicija: šios akreditacijos metu nevertinti dėstytojų atliekamų tyrimų projektų. Tačiau inžineriniuose moksluose tai yra privaloma.
HTS inžinerijos programos ištakas galima laikyti 1922 m. kultūrtechnikos (melioracijos) studijas Dotnuvoje (ten ir Žemės ūkio akademijos – ASU užuomazga), kai prof. S. Kolupaila, grįžęs iš Maskvos, ėmė dėstyti hidrauliką, hidrologiją, drenažą (melioraciją). Vėliau S. Kolupaila persikėlė į Lietuvos universitetą Kaune, dirbo Statybos fakulteto Hidrotechnikos ir Hidraulikos-hidrologijos katedrose, o po karo negandų emigravo į JAV, kur baigė profesoriaus karjerą universitete. Tuoj pat po karo hidrotechnikos studijos (nuo 1962 m. – santechnikos) buvo atnaujintos KPI, o hidromelioracijos – LŽŪA. Šiuo metu – ASU, hidrotechninės statybos srityje. Tai – unikalios aukštojo mokslo universitetinės studijos Lietuvoje.
Vandens ūkis, hidrotechnikos inžinerija – sąlytis su statybos ir aplinkos inžinerija
Paprastai sampratą pradedame nuo HTS inžinerijos sisteminio požiūrio, kurį pirmiausia lemia jos taikymo sritis ir vartojamos įprastos sąvokos.
Vandens inžinerijos esmė, jos vieta šalies mokslo sistemoje prieš daugiau kaip 15 metų buvo nagrinėta straipsnyje „Vandenų inžinerija šalies mokslų sistemoje“ (Dumbrauskas A., Punys P. „Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba“. 2001, Nr. 4 (18), p. 71–77).
Vandens mokslas – platus, čia detaliau nagrinėjama vandens inžinerija (įprasta sąvoka – hidrotechnika). Pagrindinė vandens inžinerijos mokslo taikymo sritis – vandens ūkis. Skiriamos 6 pagrindinės vandens ūkio dalys (1 pav.).
1 pav. Vandens ūkio struktūros schema
Toliau pateikta schema (2 pav.) papildo vandens ūkio struktūros schemą, kuri nėra susijusi su jokia specifine ūkio šaka, tik su plačiąja aplinka.
2 pav. Papildomos vandens inžinerijos mokslo taikymo sritys
Hidraulinė (arba mums įprasta hidrotechnikos) inžinerija (angl. Hydraulic Engineering) yra statybos (civilinės) inžinerijos šaka, susijusi su vandenvalos stočių, užtvankų, hidroelektrinių ir kitų vandens statinių ar inžinerinių sistemų planavimu, projektavimu, statyba, naudojimu ir priežiūra.
Hidrotechnikos statinys (HTS) – inžinerinis statinys vandens ištekliams naudoti ir saugoti nuo žalingų vandens poveikių.
Statybos inžinerija (angl. Civil Enginering) – visuma procesų, reikalingų pastatams ir statiniams projektuoti, pastatyti, įrengti, naudoti ir prižiūrėti. Apima kelius, tiltus, kanalus, užtvankas, oro uostus, nuotėkyno, vandens tiekimo ir kitus inžinerinius tinklus, vamzdynus, geležinkelius ir kt.
Aplinkos inžinerija (angl. Environmental Engineering) – technologijos, skirtos taršai, užterštumui (oro, vandens ir dirvožemio), taip pat žmonių gyvenamosios aplinkos degradavimui mažinti.
Statybos inžinerijoje aiškiai vyrauja elementai, susiję su vandens ūkio statyba, hidrotechnika, vandens išteklių naudojimu. Vandens problemos taip pat svarbios sprendžiant aplinkos inžinerijos klausimus, tačiau jos tik iš dalies siejasi su HTS. Hidrotechnikos technologijos plačiai taikomos ir žemės ūkyje – laukams sausinti ar drėkinti, t. y. hidromelioracijai.
Praktikoje vartojama ir vandentvarkos sąvoka. Dažnai ji siejama su vandentieka, nuotėkų, paviršinio vandens nuvedimo tvarkymu ar hidromelioracija.
Mokslo, studijų krypčių klasifikacija
Iki LR švietimo ir mokslo ministro 2012 m. spalio 16 d. įsakymu patvirtintos naujos mokslo krypčių klasifikacijos, hidraulinės inžinerijos (studijų klasifikacijoje vartotas atitikmuo vandens inžinerija) šaka buvo priskiriama prie dviejų mokslo krypčių – aplinkos inžinerijos (04T) ir statybos inžinerijos (02T).
Deja, vėliau, atlikus vadinamąjį studijų ir mokslo krypčių sustambinimą, t. y. panaikinus šakas, liko tik kryptys. ASU siūlymas, kad statybos inžinerijos studijų krypčiai reikia ir mokslinių tyrimų vandens srityje, ir įvesti papildomą vandens išteklių inžinerijos kryptį, nebuvo patenkintas. Tai lėmė ir pedagogų, dirbančių HTS programoje, mokslinės veiklos kryptis. Kaip studijos, taip ir mokslinė veikla išliko tarpkryptinė.
Dėl šių priežasčių vertintojai svarbius statybos inžinerijos krypties mokslinius straipsnius galėjo priskirti tik aplinkos inžinerijos krypčiai. Visiškai neatsižvelgta į tai, kad straipsniai vandens tematika tinka abiem kryptims. Tai yra aiški hidraulinė (vandens) inžinerija, kuri pripažįstama tarptautiniu statybos lygmeniu, tačiau kurią ignoruoja nacionaliniai vertintojai.
Antra vertus, ar visi prestižiniai tarptautiniai mokslo žurnalai turi aiškias prieskyros T02 ir T04 kryptis? Žurnalai dažnai nurodo kelias ISI citavimo ataskaitų rikiuočių sritis. Biurokratizuojant mokslo ir studijų klasifikatorių, dėl priskyrimo vienai ar kitai krypčiai kyla absurdiškos situacijos. Paminėsime vieną jų. Spausdiname straipsnius hidroenergijos tema „Energies“ (Energijos), „Renewable Energy“ (Atsinaujinti energija), „Renewable and Sustainable Energy Reviews“ (Atsinaujinanti ir darni energija). Pagal jų pavadinimą, formaliai žiūrint tai yra energetikos, o ne aplinkos kryptis. Tačiau tiriamos hidroelektrinės, jų užtvankos ir pan. – tai jau statybos sritis. Pagal vertintojų logiką, matematikas, publikuojantis savo straipsnius žurnale, skirtame vandens išteklių tyrimams, negalėtų būti akredituotas dėstyti matematikos studijų programoje.
Hidrotechnika – mokslo ir technikos šaka pasaulyje
Aptariame tik porą žymesnių pasaulio statybos mokslo ir technikos asociacijų. Viena jų yra „statybos“, o antroji – „vandens“. Ir vienu, ir kitu atveju „aplinkos inžinerija“ ne užgožia, bet papildo statybos kryptį.
Garsi Amerikos statybos inžinierių asociacija (ASCE) greta tradicinių, „grynai statybinių“ sričių – architektūros, geotechnikos, statinių konstrukcijų inžinerijos, energetikos, vėjo energijos, transporto komunikacijų, geodezijos, geomatikos ir kt., apima tokias sritis: pakrančių, jūrų ir vandenynų, uostų ir upių inžineriją, aplinką ir vandens išteklius.
ASCE leidžia prestižinius hidrotechnikos, hidrologijos irigacijos, drenažo ir aplinkos inžinerijos mokslo žurnalus. SKVC studijų programų vertintojai turėtų atkreipti dėmesį į šiuos tarpkryptinius statybos mokslus. Tai – supervalstybės pozicija, į kurios mokslą ir technologijas turi orientuotis ir Lietuva.
Prancūzijos hidrotechnikos asociacija (SHF) – tyrimų ir taikomojo mokslo institucija jungia 4 stambias grupes: 1) hidrosistemos ir vandens ištekliai (urbanistinė hidrologija, hidrologija ir hidrogeologija, hidrometrija, 2) HTS ir aplinka (pakrančių statiniai, uostai, hidroelektrinės, laivyba, 3) hidrotechnologijos ir skysčių mechanika (hidraulinės mašinos, jūrų energija, mikro skysčiai), 4) vandens mokslai (hidroinformatika, upių, jūrų hidraulika). Leidžia prestižinį mokslo žurnalą „Baltoji anglis“ (hidroenergetikos atitikmuo).
VŪŽF HTS inžinerijos programos studentai plačiai naudojasi JAV karo inžinierių korpuso (USACE), kuris užsiima užtvankų, upių laivybos kelių, uostų ir kitų HTS naudojimu bei priežiūra, Hidrologinės inžinerijos centro (HEC) teikiama laisvos prieigos technine dokumentacija ir programine įranga. Paminėtina upių analizės skaitmeninio modeliavimo sistema (HEC-RAS), hidrologinio (paviršinio vandens) modeliavimo sistema (HEC-HMS), kompleksinis vandens saugyklų modeliavimas – HEC-RESIM (užtvankos, jų kaskados, hidroelektrinės, siurbinės ir pan.). Visai tai skirta esamiems ar naujiems potencialiems vandens statiniams projektuoti ar statyti ir vandentvarkos priemonėms numatyti.
Vandens inžinerijos studijos šalyje ir Europoje
Lietuvoje vandens mokslai, pavyzdžiui, hidrologija (gamtinės geografijos kryptis), studijuojami Klaipėdos, Vilniaus universitete, vandenvalos procesai ir technologijos (aplinkosaugos inžinerijos studijų programa) – KTU Cheminės technologijos fakultete. Tačiau KTU statybos ir architektūros fakultete nėra jokių studijų sietinų su vandens aplinka. HTS, vandentieka, vandenvala dėstomi VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedroje. Be abejo, visos šios programos teikia kitų būtinų ir specifinių statybos bei aplinkosaugos inžinerijos žinių.
Žvelgiant į pasaulinę praktiką, HTS (vandens statybos ir technologijų) inžinerijos studijos taip pat turi gilių tarpkryptinių (statybos inžinerijos ir aplinkos – vandens inžinerijos) studijų tradicijų. Hidrotechnikos specialistai yra rengiami daugelyje Europos valstybių, pavyzdžiui, Nyderlanduose (Delft University of Technology, Wageningen University), Austrijoje (Graz University of Technology), Švedijoje (Stockholm University), Norvegijoje (Norwegian University of Science and Technology), Suomijoje (Aalto University), Prancūzijoje (Grenoble INP), Didžiojoje Britanijoje (Brunel University London), Ispanijoje (Universitat Politècnica de València) ir kitose šalyse.
Daugelyje išvardintų užsienio auštųjų mokyklų ilgas tradicijas turinti hidrotechnikos programa keičiama į fundamentalesnę – skysčių-dujų-plazmos (fluido) mechaniką – fizikos kryptį. Jos aplikacijos būtinos statybos, mechanikos, chemijos, biomedicinos inžinerijai ir kt.
Tarptautinė akreditacija HTS inžinerijos programai yra palanki
2014 m. SKVC nurodymu buvo atliktas tarptautinis studijų programų vertinimas. Abi studijų programos (E05) akredituotos šešeriems metams (iki 2020 m.). Visapusišką akreditaciją vykdė statybos inžinerijos ekspertai – tikrieji profesoriai iš Belgijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Lietuvos specialistai. Abejonių nekilo: programos tenkina statybos inžinerijos reikalavimus. Kyla klausimas, ar ši programa galėjo taip smarkiai „nusiristi“ per pastaruosius 3 metus, kad diametraliai pakeistų studijų kryptį? Be to, yra konstitucinės teisės principas: lex retro non agit.
Statybos techniniai reglamentai ir statinių grupės
Fakulteto darbuotojai, inicijuojant Statybos ir urbanistikos ministerijai (dabar – Aplinkos ministerija), buvo aktyviai įtraukti į Statybos techninių reglamentų (STR) rengimą (jų yra apie dešimt), šiuo metu rengia jūrų uostų ir laivininkystė statinių projektų techninį reglamentą. Taip pat jie rengė MTR (melioracijos techninius reglamentus) ir statybos darbų taisykles įmonėms. Tai aiškiai parodo dėstytojų įgytą kvalifikaciją statybos inžinerijoje.
Vadovaujantis STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ šeštuoju skirsniu „Hidrotechnikos statiniai (HTS)“, šiai statinių grupei priskiriami „hidrotechnikos statiniai – statiniai ir įrenginiai vandens ištekliams naudoti ir aplinkai nuo žalingo vandens poveikio saugoti. Užtvankos, dambos, hidroelektrinės, hidroakumuliacinės elektrinės, siurblinės, vandens ėmyklos, krantinės, dokai, prieplaukos/uostai, molai, vandens pralaidos, vandenvietės ir vandenruošos statiniai, nusodintuvai, kanalai ir jų statiniai, upių vagotvarkos statiniai, krantosaugos statiniai, žuvininkystės statiniai, laivininkystės statiniai, bangolaužiai, jūros akvedukai, diukeriai, bunos, polderiai, žuvų pralaidos, melioracijos statiniai ir kiti HTS požymius atitinkantys inžineriniai statiniai“.
Ar galima įvardinti alternatyvią statybos inžinerijos programą kokiame kitame Lietuvos technikos ar technologijos universitete, kuri apimtų visas išvardintas statinių grupes? Atsakymas tikrai yra neigiamas.
Statybos specialistų atestavimas
Šios programos dėstytojai, mokslininkai nuo 1993 m. aktyviai dalyvauja specialistų kvalifikacijos tobulinimo kursų veikloje (organizuojamų VŪŽF), o vėliau vadovaujant Statybos produkcijos sertifikavimo centrui (SPSC). Tai yra statybos specialistų atestavimo ir teisės pripažinimas statybos inžinieriaus kvalifikacijai įvertinti, šiuo metu apimantis 7 statinių grupes ir teritorijų planavimą. Tai susisiekimo komunikacijos, vandens uostų statiniai, HTS, inžineriniai tinklai (vandentiekis, nuotekos), atsinaujinančių išteklių energiją naudojantys gamybos statiniai (vėjo, hidro, saulės šviesos ir kitos elektrinės) ir kt.
Dalis fakulteto dėstytojų yra atestuoti statinio (ar dalies) projekto, statybos ar ekspertizės vadovai. Vakarų šalyse profesionalaus statybos inžinieriaus (angl. trumpinys PE) atestatą įgyti daug sunkiau, tačiau jis yra labiau vertinamas nei mokslų daktaro laipsnis (PhD). Tad mokslininkai, išmanantys ir praktinius aspektus, užtikrina aukštesnę rengiamų specialistų kokybę.
Garantuota darbo rinka, socialinių partnerių norai
Šių studijų absolventai sėkmingai dirba HTS projektavimo, statybos, priežiūros ir valdymo įmonėse bei institucijose, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo (pvz., Kauno ir kitų miestų ar miestelių vandenys) bei atliekų tvarkymo įmonėse, aplinkos apsaugos tarnybose, hidroenergetikos (Kauno HE, Kruonio HAE, mažų elektrinių), vidaus vandens laivybos įmonėse, uostuose, melioracijos, konsultacijų įmonėse ir kitose privačiose bei valstybinėse institucijose. Didelės hidrotechnikos specialistų perspektyvos laukia laukų drenažo (daugiau kaip 2 mln. ha) kritiška būklė, kuriam būtina rekonstrukcija, taip pat aukštesnio techninio lygio drėgmės režimo reguliavimas bei drenažinio vandens valymo darbai.
Pagal MOSTA 2015 m. tyrimą, 2012–2013 m. 86–91 proc. I pakopos absolventų įsidarbino per 12 mėn. po studijų baigimo, o II pakopos hidrotechnikos absolventų įsidarbino net 96 proc. (Specialistų kvalifikacijų žemėlapio pirminė analizė, 2015).
VŪŽF yra glaudžiai susijęs su Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga, vienijančia apie 1000 narių, Lietuvos hidroenergetikų asociacija, Vandens tiekėjų, Lietuvos melioracijos įmonių ir kitomis asociacijomis.
Dėstytojams nėra svarbu, kokioje studijų kryptyje dėstyti savo mylimą dalyką. Tačiau yra aiškūs darbdavių lūkesčiai – jie nori įdarbinti statybos, o ne aplinkos inžinierius. Tai yra aiškus rinkos poreikis, kuriam studijų programos komitetas privalo paklusti.
Studijų programos dėstytojų mokslinė veikla
Fakulteto darbuotojai parengė mokslinį pagrindą laukų drenažo sistemų rekonstrukcijai, hidroenergetikos plėtrai Lietuvoje, apsaugai nuo potvynių, atlieka tyrimus Baltijos jūros bangų energijos panaudojimo srityje. Atliktas Lietuvoje didžiausios HTS – Kruonio HAE, techninės būklės vertinimas su rekomendacijomis.
Pastaruoju metu dalyvavo ir tvarkant sakralinio Gedimino pilies kalno nuošliaužas. Užsiėmė ne medelių sodinimu ar žolelių sėjimu, šlaitams sutvirtinti, bet geotechniniu modeliavimu, vandens srautų sutvarkymu.
2015–2017 m. buvo vykdyti tokie tyrimai (pavadinimai trumpinti): 1) išmanioji jutiklių sistema vandentiekio saugos užtikrinimui (ES bendroji mokslo programa FP7); 2) HTS šlaitų ir dugno tvirtinimo kompiuterizuota analizė; 3) drenažo sistemų filtracinių medžiagų efektyvumas ir kolmatacija; 4) melioracijos griovių būklės vertinimas nuotoliniais metodais; 5) kontroliuojamo drenažo su denitrifikacijos bioreaktoriais; 6) Gedimino kalno šlaito stabilumo modeliavimas; 7) atsinaujinanti energetika – hidroenergetika („Pažangi energetika Europai“); 8) Nemuno žemupio polderių pertvarkymas.
Šiuo metu vertinamos VŪŽF projektų paraiškos, pateiktos su užsienio partneriais „Horizon 2020“, LIFE programoms (atsinaujinančią išteklių energiją naudojantys gamybos statiniai).
Kaip matyti, dauguma statybos inžinerijos krypties temų kažkiek persidengia su aplinkos inžinerija. O mokslo tarpdiscipliniškumas – aukščiausia vertybė, kuri plačiai akcentuojama.
Apibendrinimas
Atsižvelgdami į straipsnyje išdėstytus teiginius, darome išvadą, kad SKVC vertintojai nepastebi pasaulio statybos inžinerijos dabartinių tendencijų, vadovaujasi siaura statybos inžinerijos žinių samprata, aiškiai ignoruoja mokslų tarpdiscipliniškumą. Paprastai tariant, statybos inžinerija – tai ne tik „cementas, betonas, plytos ar pastatai sausumoje“, o aplinkos – tik vandens taršos valdymas ar prevencija, nors visi šie elementai yra ir HTS studijų programoje.
Abejojame, ar vertintojai yra susipažinę su STR ar MTR sistema – statybos inžinerijos, įskaitant ir HTS, būtinais atributais..
Manome, kad, atlikus vadinamąjį studijų ir mokslo krypčių sustambinimą, t. y. panaikinus šakas (pvz., hidraulinę inžineriją), „pasimetė“ svarbios programų detalės. Ir tai pirmiausia atsiliepė formaliam hidrotechninės statybos inžinerijos studijų programos vertinimui.
LR švietimo ir mokslo ministerijos 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymas dėl studijų krypčių ir krypčių grupių studijų leidžia keisti krypčių sąrašą, papildant nauja studijų kryptimi, sujungimą inicijuojant aukštajai mokyklai. Siekiant išvengti tokių nesklandumų, ateityje klasifikatoriuje turėtų atsirasti vandens inžinerijos kryptis. Deja, iki šiol pastangos buvo bevaisės. Jei greta žemės ūkio, miškininkystės, statybos, aplinkos inžinerijos bei kitų aukštą pridėtinę vertę kuriančių kryčių yra studijų kryptis „Burnos priežiūra“, tikrai turėtų atsirasti ir nauja vandens išteklių inžinerijos kryptis.
Panaikinus šias unikalias hidrotechninės statybos inžinerijos studijas, Lietuvoje nebūtų rengiami šios srities specialistai, kurių ir taip trūksta. Viena didelė ir labai svarbi šalies ekonomikai statinių grupė neturėtų projektavimo, statybos, techninės priežiūros ir ekspertizės specialistų. Ypatingas dėmesys turi būti skirtas HTS saugai, tai yra kaip išvengti statinių griūties, užliejimų. Kaip rodo Lietuvoje įvykusių HTS avarijų (užtvankų, hidroelektrinių, tvenkinių griūtys) ar miestų (pvz., Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kt.) tvinimų liūčių metu statistika, statybos inžinieriai, neturintys hidraulikos, hidrologijos ir upių inžinerijos pagrindų, negali užtikrinti HTS saugos.
Laiminga pabaiga
Kol šis straipsnis buvo redaguojamas, ASU teikė papildomą informaciją vertintojams apie VŪŽF darbuotojų paskelbtus mokslinius straipsnius statybos inžinerijos kryptyje. Šį kartą vertintojai pripažino šios krypties, o ne aplinkos inžinerijos atitiktį. Tad neišsiaiškinus iki galo, buvo sukeltas visiškai bereikalingas triukšmas visuomenėje. O tokie dalykai – akademinei, mokslinei bendruomenei yra negarbingi.
Padėka
Dėkojame Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto kolegoms, darbdavių atstovams už šio straipsnio peržiūrą, objektyviai pristatant HTS inžinerijos realybę.
Prof. Petras Punys, ASU Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto Hidrotechninės statybos inžinerijos studijų programų komiteto pirmininkas