Su išvystytu lazerių sektoriumi Lietuva pakeliui į dar vieną pasaulinio lygio mokslo centrą
Lietuva turi puikų potencialą ir svariai dalyvauja Europos lazerių centro kūrimo projektuose – užima 6-tą vietą pagal iš pirkimų gautas lėšas, į Lietuvą jau atkeliavo 10 mln. eurų, susitikęs su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene pabrėžė didžiausio aukšto galingumo lazerių infrastruktūros pasaulio mastu Europos lazerių centro vadovas prof. Carlo Rizzuto.
Susitikimuose su ministre ir lazerių mokslo bei verslo atstovais Lietuvoje buvo aptartos Lietuvos įsiliejimo į Europos lazerių centrą ELI – Ekstremalios šviesos infrastruktūros – sąlygos.
„Europos lazerių centro ELI tikslas – išlaikyti Europą lazerinių inovacijų priešakyje. Lietuva turi puikų potencialą prisijungti prie ambicingo pasaulinio lazerių centro ir pasinaudoti jo atveriamomis galimybėmis“, – susitikime sakė C. Rizzuto.
Anot ELI vadovo, reikšminga, kad Lietuvoje stiprus tiek mokslinis, tiek pramonės lazerių srities dėmuo.
Nors Lietuvos lazerių bendrovės jau dalyvauja ELI veikloje ir padeda kurti du iš trijų Rytų Europoje ELI steigiamų itin pažangių tyrimų centrų, aprūpintų galingais lazeriais specifiniams tyrimams atlikti, oficialus įsiliejimas į ELI Lietuvos mokslo ir verslo atstovams atvertų daugiau kelių naudotis pažangiausiomis lazerinių tyrimų galimybėmis ir patiems prisidėti prie jų kūrimo.
„Didžiuojamės Lietuvos mokslo ir verslo pasiekimais lazerių srityje – mūsų šalies lazerininkams pavyko sukurti stiprią bendruomenę, šioje srityje turime stiprias sąsajas tarp mokslo, studijų ir verslo. Iniciatyva tapti tarptautinės infrastruktūros dalimi atveria ne tik galimybes dalyvauti moderniausiuose pasaulio lazerinių tyrimų projektuose, bet ir didinti Lietuvos lazerių eksportą“, – sako ministrė J. Petrauskienė.
Pasak ministrės, ELI infrastruktūra telkia visas šiuolaikines ultratrumpųjų impulsų lazerių technologijas, todėl dalyvavimas jos veikloje naudingas tiek lazerių verslo, tiek mokslo atstovams. Tai vienas iš būdų perimti naujausias lazerines technologijas, diegti savo sukurtus sprendimus, testuoti komponentus galingoms lazerinėms sistemoms. Lietuvos potencialas lazerių sektoriuje, apimantis tiek studijų ir mokslo bazę, tiek šioje srityje sėkmingai dirbančias įmones, sudaro prielaidas pasinaudoti galimybėmis ir steigti ELI padalinius Lietuvoje.
Lietuvos lazerių mokslinių tyrimų infrastruktūra ekspertų buvo įvertinta aukščiausiu balu.
Lietuvos lazerių sektoriaus pardavimo apimtys paskutinius 20 metų išlaiko spartų augimą – po 10–20 proc. kasmet, o 2017 m. pardavimas išaugo 25 proc. ir siekė beveik 120 mln. eurų. 85 proc. produktų eksportuojama.
Lietuvoje šiuo metu veikia 35 lazerių įmonės, jose dirba 1 tūkst. darbuotojų, iš jų 10 proc. turi daktaro laipsnį.
Lazerių sektorius yra viena prioritetinių Lietuvos ūkio šakų, glaudžiai susiejanti tris pagrindines vertės kūrimo grandis – mokslą, gamybą ir pardavimą. Lietuvos mokslininkų pasiekimai lazerių srityje plačiai žinomi, o mūsų šalyje sukuriama produkcija vertinama daugelyje pasaulio šalių.
Lietuva pradeda veiklą CERN – pirmąkart dalyvaus organizacijos Tarybos veikloje
Kovo 12–15 d. Ženevoje posėdžiavo Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) Taryba, kurios darbe pirmą kartą dalyvavo ir Lietuvos delegacija. Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Vilniaus universiteto, Švietimo ir mokslo ministerijos ir Užsienio reikalų ministerijos atstovai dalyvavo posėdžiuose, kuriuose buvo aptariami elementariųjų dalelių fizikos strategijos klausimai, prekių ir paslaugų tiekimo CERN sutartys ir jų sudarymo geriausios praktikos, organizacijos veikla ir kiti klausimai.
„Lietuva yra CERN asocijuotoji narė, todėl posėdžiuose dalyvavo klausytojo teisėmis, – teigia Lietuvos Ambasadorius Ženevoje, aktyviai palaikantis Lietuvos ryšius su CERN, Andrius Krivas. – Tai yra puiki galimybė Lietuvai artimiau susipažinti su įvairiapuse šios didelės europinės mokslinių tyrimų organizacijos veikla, užmegzti dalykinius horizontalius ryšius su kitų šalių atstovais. Tai paskatins Lietuvos tarptautinį bendradarbiavimą vykdant mokslinius tyrimus ir lietuviškais gaminiais bei technologijomis prisidėti įgyvendinant šios organizacijos uždavinius.“
Pasak švietimo ir mokslo ministrės patarėjo profesoriaus Eugenijaus Butkaus, Lietuvos įstojimas į CERN yra natūrali jau užsimezgusių bendradarbiavimo ryšių plėtojimo pasekmė.
„Lietuvoje yra daug stiprių mokslinių tyrimų grupių, kurios atlieka specializuotus tyrimus, tačiau įvairių sričių specialistai – fizikai, technologai, inžinieriai, informacinių technologijų, biomedicinos tyrėjai tarpusavyje nepakankamai bendradarbiauja. Specialistų „kritinės masės“ sukaupimas leistų ne tik sėkmingai plėtoti bendradarbiavimą su CERN, bet ir vykdyti kitus tarpdisciplininius tyrimus, atrasti naujas tarptautinio bendradarbiavimo nišas. Tai gerai dera su ŠMM remiama Lietuvos tarptautinio bendradarbiavimo moksle ir švietime uždaviniais bei STEAM edukacijos strategija Lietuvoje“, – sako prof. E. Butkus.
Lietuvos asocijuotoji narystė (CERN) atveria papildomas galimybes įvairių sričių Lietuvos mokslininkams ir tyrėjams, pramonės įmonėms dalyvauti CERN veiklose. Siekiant stiprinti Lietuvos švietimo ir mokslo įstaigų bei pramonės įmonių bendradarbiavimą su šia organizacija, bus išnaudojami naujai užmezgami ryšiai, į Lietuvą kviečiami CERN ir kitų šalių atstovai, kurie detaliau papasakos apie galimybes ir iššūkius, dalyvaujant priešakinių mokslinių tyrimų organizacijos veikloje.
Lietuvos narystė CERN siejasi su naryste Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO), kuri ypatingą dėmesį skiria inovacijoms. Lietuva su CERN bendradarbiauja nuo 1994 m.