Aukštojo mokslo studijos šiemet planuojamos pagal specialistų poreikį. Valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius universitetuose ir kolegijose didinamas toms studijų krypčių grupėms ar kryptims, dėl kurių specialistų trūkumo išreikšta investuotojų, darbdavių, valstybės institucijų pozicija. Valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius universitetuose 8 proc. padidintas matematikos ir fizinių, 32 proc. – gyvybės, 6 proc. – humanitarinių mokslų studijų kryptyse. Didinant šioms studijoms valstybės finansavimą, atsižvelgta į absolventų įsidarbinimo rodiklius, stojančiųjų pasirengimą studijuoti, studijų krypčių vertinimo rezultatus.
Sveikatos apsaugos ministerija siūlė bene du kartus didinti priimamų slaugytojų ir akušerių skaičių, „Investuok Lietuvoje“ – 15 proc. didinti elektros, elektronikos, mechanikos inžinierių skaičių. Įvertinus „Investuok Lietuvoje“ ir asociacijos INFOBALT siūlymus bei įsidarbinimo rodiklius, bene 50 proc. didinamas priėmimas į inžinerijos, technologijos, informatikos ir fizinius mokslus kolegijose. Koleginis sektorius stiprinamas įvertinus ne tik darbdavių ir ekspertų argumentus, bet ir studijų krypčių vertinimo rezultatus bei stojančiųjų pasirengimą studijuoti.
ŠMM kartu su Žemės ūkio ministerija inicijavo pokyčius žemės ūkio specialistų rengime: 36 proc. didinamas žemės ūkio ir veterinarijos mokslų studijų vietų skaičius kolegijose. Patvirtinus Žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir maisto produktų gamybos sektoriaus profesinį standartą, bus išgryninta, kokio lygmens ir kokių kvalifikacijų specialistų reikia žemės ūkio sektoriui. Taip pat siekiama plėtoti universitetų ir kolegijų bendradarbiavimą rengiant žemės ūkio specialistus, subalansuoti ir optimizuoti žemės ūkio studijų programų pasiūlą bei pritaikyti verslo poreikiams.
2018 m. pedagoginių studijų vietos numatomos atsižvelgus į pedagogų poreikio tyrimo rezultatus. Priėmimui į pirmąją pakopą numatoma skirti finansavimą pradinio, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo bei integruotų gamtos mokslų pedagogams, kurių labiausiai trūksta.
2018 m. bendras menų studijų vietų skaičius, lyginant su 2017 m., nekinta – 645. Menų studijų vietos 2018 m., kaip ir 2017 m., telkiamos į 2 menų akademijas (VDA ir LMTA). Šiais metais pradedama įgyvendinti Vyriausybės nuostata dėl nemokamo bakalauro studijų. Tad valstybės lėšomis galės studijuoti daugiau pirmakursių negu anksčiau, t. y. visi, kurie peržengs stojamojo balo kartelę ir pretenduos į valstybei reikalingas studijų programas, kur galimas specialistų poreikio planavimas. Šiais metais mažiausio stojamojo konkursinio balo kartelė kiek padidinta, lyginant su pernai, ir siekia 3,6 balo stojant į universitetus ir 2 balus – į kolegijas. Numatoma, kad valstybės finansavimą 2018 m. gaus apie 16,7 tūkst. universitetų ir kolegijų bakalauro studijų studentų, tai 2,2 tūkst. daugiau nei pernai. Priėmimui į bakalauro ir vientisąsias studijas 2018 m. siūloma skirti 9,6 mln. eurų, tai 1,2 mln. eurų daugiau, nei buvo numatyta 2017 m.
Į Lietuvą kviečiama atvykti ar sugrįžti 50 geriausių mokslininkų. Švietimo ir mokslo ministerija kviečia į Lietuvą aukšto lygio mokslininkus iš užsienio, taip pat ir iš Lietuvos išvykusius perspektyvius tyrėjus grįžti ir įgyvendinti aukšto lygio bei didelės svarbos mokslo projektus. Tam iki 2020 m. numatyta skirti 20,5 mln. eurų ES investicijų.
Šiuo projektu į Lietuvą siekiama pritraukti 50 mokslininkų. Numatoma, kad mokslinių tyrimų projektai galės būti iki 4 metų trukmės, o maksimali vieno projekto vertė – iki 1 mln. eurų. Bus skiriamos lėšos ne tik moksliniams tyrimams, tyrimo grupės narių atlyginimams ir komandiruotėms, bet ir tyrėjų iš užsienio persikėlimo išlaidoms kompensuoti. Labiausiai laukiama mokslininkų, dirbančių sumanios specializacijos srityse: kurti inovatyvias technologijas, produktus, procesus ir taip didinti Lietuvos ūkio konkurencingumą. Lietuva yra patvirtinusi 6 prioritetines sumanios specializacijos kryptis: energetika ir tvari aplinka; sveikatos technologijos ir biotechnologijos; agroinovacijos ir maisto technologijos; nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos; transportas, logistika, informacinės ir ryšių technologijos; įtrauki ir kūrybinga visuomenė.
Mokslinių tyrimų grupę galės sudaryti tiek Lietuvos, tiek užsienio tyrėjai. Į projektus bus skatinama įtraukti ir jaunuosius tyrėjus. Mokslininkai sveikina šią programą ir tikisi, kad tai prisidės prie Lietuvos ekonomikos ir mokslo augimo. Tarptautinė praktika rodo, kad daugeliui pasaulio valstybių aktualus protų judumo – protų nutekėjimo, susigrąžinimo, pritraukimo – politikos poreikis. Kaip patvirtina JAV, JK, Kanados, Airijos ir kitų valstybių pavyzdžiai, šalis mokslo protams tampa patraukli, kai mokslo politika sudaro sąlygas ne tik susigrąžinti išvykusius tyrėjus, bet ir pritraukti aukštos kvalifikacijos mokslininkus užsieniečius, o perspektyvias savo mokslo pajėgas išlaikyti savo šalyje. Tokia mokslo aplinka yra atviresnė naujovėms, į tokią šalį iš jos išvykę tyrėjai yra labiau linkę sugrįžti.
Spalio mėnesį planuojama skelbti antrą šios programos kvietimą, kuris turėtų būti orientuotas į aukšto tarptautinio lygio užsienio profesorių pritraukimą. Parengta pagal Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus pranešimus