Priimtų įstatymų stebėsena
Pristatant Vyriausybės praėjusių metų veiklos ataskaitą, buvo minima struktūrinė švietimo pertvarka ir šiandien norėčiau pristatyti numatomus pokyčius profesinio mokymo sektoriuje. Praėjusią sesiją buvo priimta iš esmės nauja Profesinio mokymo įstatymo redakcija. Pagrindiniai siekiai tobulinti profesinio mokymo sistemą yra sietini su švietimo pasiūlos ir darbo rinkos paklausos neatitiktimi, už kurį švietimo sistema kritikuojama jau daugybę metų. Todėl, keičiant Profesinio mokymo įstatymą, buvo įvardinti trys pagrindiniai siekiai: iš esmės keisti profesinio rengimo ir mokymo sistemą atliepiant valstybės ekonominės raidos pokyčius; keisti profesinių mokyklų valdymą ir finansavimą, siekiant pritraukti daugiau socialinių partnerių, ir skatinti prisitraukti papildomą finansavimą; taip pat keisti kokybės užtikrinimo sistemą, siekiant didinti profesinio mokymo prestižą.
Įgyvendinant Profesinio mokymo įstatymo pokyčius, numatyta keisti daugiau nei 20 poįstatyminių teisės aktų. Pagrindiniai pokyčiai sietini pirmiausia su profesinio mokymo kokybės stiprinimu, profesinio mokymo sektoriaus bendrai skaidrinimu ir profesinio mokymo organizavimo formų pertvarka. Tie pokyčiai, kurie vykdomi dabar, sietini su naujų teisės aktų paketu.
Pirmiausia priimti sprendimai dėl profesinio mokymo organizavimo pertvarkos. Pernai pirmą kartą buvo vykdomas centralizuotas priėmimas į profesinio mokymo programas ir pirminio mokymo programas, tad šiemet numatyta, plečiant ir pertvarkant sistemą, numatyti priėmimą į profesines mokymo ir tęstines programas per centralizuotą sistemą.
Taip pat yra pokyčių numatant planavimą priimant į profesines mokyklas, tai numato ir nauja įstatymo redakcija, kad, rengiant priėmimo į profesines mokyklas planą, turėtų būti atsižvelgiama į konkretaus regiono, savivaldos, taip pat vietinio verslo poreikius. Dar prieš porą metų buvo stebimos tikrai didelės neatitiktys. Taip pat rengiami teisės aktai, kurie realizuotų įstatymo nuostatą užtikrinti priėmimą į valstybės finansuojamas ir valstybės nefinansuojamas mokymo vietas.
Parengtas priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašas. Siejant su šiais pokyčiais, taip pat jau patvirtintas bendrojo priėmimo į formaliojo profesinio mokymo programą terminas ir parengtas valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų profesinio mokymo vietų skaičiaus nustatymo tvarkos aprašo projektas.
Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrojo priėmimo organizacija „Lama bpo“ sukūrė įrankį, kuris bus naudojamas priėmimui planuoti. Įrankis rodo kvalifikuotų darbuotojų poreikį pagal kvalifikacijas bei regionus ir leidžia lanksčiai bei skaidriai skirstyti finansuojamas profesinio mokymo vietas profesinio mokymo įstaigoms, apsaugant nuo nepageidaujamų programų dubliavimo.
Kitas dalykas, sietinas su Profesinio mokymo įstatymo nuostatų įgyvendinimu, yra profesinio mokymo tinklo pertvarka. Pertvarkant profesinio mokymo įstaigų tinklą, siekiama sukurti prielaidas kokybiškam profesiniam mokymui, efektyviam finansų naudojimui, optimaliam investavimui į profesinio mokymo infrastruktūrą ir žmogiškuosius išteklius. Ši pertvarka taip pat leis suderinti profesinio mokymo įstaigų įgyvendinamų programų pasiūlą su regione veikiančių įmonių poreikiais ir atsisakyti perteklinio turto.
Profesinio mokymo tinklo pertvarkoje numatomos trys pagrindinės kryptys. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje orientuotis į didesnę mokyklų specializaciją, kad būtų galima mokyklose realizuoti 2–3 programas, kur yra sukauptas didžiausias potencialas ir infrastruktūra. Vidutinio dydžio miestuose mokyklos vystomos kaip daugiaprogramės, kur mokykla galėtų vykdyti 5–8 programas pagal to regiono, to vietinio verslo poreikių atitiktį. Mažesniuosiuose miesteliuose ir kaimiškuose regionuose viena iš krypčių yra jungtinių mokyklų, teikiančių kokybiškas bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo paslaugas, kūrimas arba nedidelių profesinio mokymo įstaigų pertvarkymas į didesnius skyrius ar filialus.
Įgyvendinant Profesinio mokymo įstatymo nuostatas, 2018 m. visas profesines mokyklas turime performuoti į viešąsias įstaigas. Šiandien Lietuvoje yra per 70 profesinio mokymo mokyklų. Taip pat pokytis sietinas ir su didesniu vietos savivaldos bei vietos verslo įsitraukimu į profesinių mokyklų valdymą. Numatyta, kad kiekvienoje profesinėje mokykloje veiks kolegialus valdymo organas, t. y. taryba, kuri susideda iš devynių deleguotų narių, keturi jų yra socialinių partnerių atstovai.
Siekiant užtikrinti specialistų poreikį darbo rinkoje, peržiūrimi visi profesinio mokymo standartai. Per daugelį metų investavus labai daug lėšų, sukurtas tik vienas profesinis standartas. Šiuo metu atnaujinama 14 profesinių standartų, devyni iš jų buvo rengti 2015 m., ir atkuriami sektoriniai komitetai. Iki 2019 m. pabaigos turėtų būtų parengti dar 24 profesiniai standartai, kurie aprašys visas ūkio sektorių kvalifikacijas. Parengta pagal švietimo ir mokslo ministrės J. Petrauskienės pranešimą Seimui (2018 m. balandžio 10 d.)